Šilutės kalėjimas

Šilutės kalėjimas

Vienas iš kalėjimo statinių
Šilutės kalėjimas
Šilutės kalėjimas
Koordinatės
55°20′37″š. pl. 21°28′39″r. ilg. / 55.343724°š. pl. 21.477401°r. ilg. / 55.343724; 21.477401
Vieta Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Šilutės seniūnija
Plotas 4200 m²
Naudotas nuo 1848 m.
Registro Nr. u.k. 30551 / G519K

Šilutės kalėjimas – buvęs kalėjimas Šilutėje, Lietuvininkų g. 72A.

1848 m. statytas kalėjimo pastatas 2005 m. buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą.[1] Priklauso Kalėjimo statinių kompleksui,[2] kartu su teismo rūmais (trijų aukštų pagrindinis pastatas, rūmų flygelis), kalėjimo sandėliu su pirtimi bei kitais ūkiniai statiniais ir tvora su vartais.

Istorija redaguoti

Šilutės kalėjimo ir teismo rūmų pastatai pastatyti apie 1848 m. 1909 m. buvo rekonstruoti ir padidinti. Sovietinės represinės struktūros perėmė kalėjimą 1945 m. pradžioje. Iki 1946 m. buvo LSSR vidaus reikalų ministerijos kalėjimas Nr. 14, nuo 1947 m. ‒ kalėjimas Nr. 8. 1954 m. rugsėjo 28 d. kalėjimas likviduotas, jo pastatai perduoti LSSR Darbo rezervų valdybai. Buvęs kalėjimas pertvarkytas ir 1954 m. pritaikytas visuomeniniam naudojimui – jo statiniuose buvo įkurta Šilutės žemės ūkio mechanizacijos mokykla, 1960 m. reorganizuota į Šilutės statybininkų mokyklą. Nuo 2000 m. čia įsikūrusi Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla. Buvusiame karceryje nuo 2011 m. įkurtas kraštotyros muziejus.

Architektūra redaguoti

Kalėjimo pastatas istorizmo laikotarpio, „plytų stiliaus“. Jis mūrinis, trijų aukštų (ketvirtas – antstatas), su rūsiu, kompaktiško stačiakampio formos plano, stambaus tūrio pastatas. Pagrindinio tūrio planas simetrinės kompozicijos su plačia laiptine pastato centre, išilginiu koridoriumi ir abipus jo išdėstytomis patalpomis. Pietinėje dalyje vėliau pristatyta laiptinė. Pietų pusėje iš koridoriaus patenkama į pietinę laiptinę. Patalpų išplanavimas visuose aukštuose analogiškas. Išlikusi kapitalinių sienų planinė struktūra. Iš buvusių kamerų įrengti viešbučio gyvenamieji kambariai. Dalis buvusių kamerų apjungtos po dvi.

Teritorijos šiaurės vakariniame kampe yra teismo rūmų korpusai, sujungti kampu. Seniausias, pagrindinis (šiaurės) teismo rūmų korpusas yra palei Lietuvininkų gatvę. Rekonstrukcijos metu, stačiu kampu, tarpine jungtimi prijungtas vakarų korpusas. Pagrindinis įėjimas į pastatą korpusų jungtyje. Teritorijos centre yra kalėjimo pastatas.

Šaltiniai redaguoti

  1. „Objekto Nr. 30553 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. „Objekto Nr. 30551 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos redaguoti