Šiluminė jėgainė
Šiluminė elektrinė – energijos rūšies keitimo įtaisas, generatorius, kuriame energetinių įrenginių kompleksas organinio kuro degimo proceso išskiriamą šiluminę energiją verčia elektros energija[1].
Specialiame katile deginant kurą gaminamas suslėgtas garas, kuris nukreipiamas į garo mašiną, joje paverčiama mechanine energija, o ši generatoriuje transformuojama į elektros energiją.
Šiluminėse elektrinėse kurui dažniausiai naudojamas mineralinis kuras, biokuras, komunalinės atliekos ir pramoninės atliekos:
- Mineralinis kuras:
- naftos produktai – ypač plačiai naudojama arabų valstybėse,
- akmens anglis ir rusvoji anglis – Pietų Afrikos Respublika, Danija, Kinija, Graikija, Didžioji Britanija, JAV, Indija, Vokietija,
- gamtinės dujos – Nyderlandai, Airija,
- degieji skalūnai – Estija,
- durpės – Airija, Suomija.
- Biokuras – jį elektrinėse plačiausiai naudoja Švedija, Danija, Suomija, Kanada.
- Komunalinės ir pramoninės atliekos – jas daugiausiai naudoja Japonija, Ispanija, Austrija.
Panašiai į šilumines elektrines veikia geoterminės elektrinės. Žemės gelmių energiją 100 proc. panaudoja tik Islandija.
Šiluminės elektrinės gali būti kelių tipų:
- Dyzelinė elektrinė, naudojanti skystą mineralinį kurą. Lietuvoje šio tipo buvo Kauno centrinė elektrinė, Panevėžio elektrinė ir keliolika mažų elektrinių Vilniuje, Kaune, Šiauliuose.
- Šiluminė elektrinė, naudojanti kietą, skystą arba dujinį kurą. Šiam tipui priskiriamos Lietuvos elektrinė, Vilniaus šiluminė elektrinė, Vilniaus elektrinė-3, Kauno termofikacinė elektrinė, Petrašiūnų šiluminė elektrinė, Klaipėdos elektrinė, Mažeikių elektrinė, statoma Panevėžio kogeneracinė elektrinė.
Veikimo cikle karštą garą naudoja dar kelių tipų elektrinės:
- Atominė elektrinė. Lietuvoje tokia buvo jau uždaryta Ignalinos atominė elektrinė.
- Geoterminė elektrinė. Naudoja požeminių karštųjų vandenų energiją. Lietuvoje – Klaipėdos geoterminė elektrinė.
- Saulės terminė elektrinė, naudojanti saulės šilumos energiją. Lietuvoje šio tipo elektrinių nėra.
Pagal pirminės energijos gamybos būdą šiluminė elektrinė gali būti:
- Kondensacinė elektrinė – garo turbinoje pagaminta šilumos energija panaudojama tik elektros energijos gamybai, o liekamoji energija naudingai nepanaudojama. Šio tipo buvo visos Lietuvos šiluminės elektrinės iki 1955–1960 m., kai buvo pradėtas diegti centralizuotas šildymas.
- Kogeneracinė elektrinė – kartu gaminama ir elektros, ir šiluminė energija. Ši naudojama pastatų šildymui ar vėdinimui bei karštam vandeniui ruošti.
- Vidaus degimo variklis – dujos ar skystas kuras deginamas degimo kameroje, dujų plėtimuasis veikia stūmoklį, o šis suka elektros generatorių.
Lietuvos šiluminės elektrinės
redaguoti2008 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė šios šiluminės elektrinės:
Elektrinės | Įrengta galia MW |
Generuojanti galia (be savų reikmių) |
Šiluminės elektrinės – iš viso | 2651 | 2537 |
Kondensacinės elektrinės | 1800 | 1732 |
Lietuvos elektrinė | 1800 | 1732 |
Termofikacinės elektrinės | 744 | 703 |
Vilniaus elektrinė-3 | 360 | 344 |
Kauno termofikacinė elektrinė | 170 | 161 |
Petrašiūnų elektrinė | 8 | 7 |
Mažeikių elektrinė | 160 | 148 |
Klaipėdos elektrinė | 11,0 | 9,0 |
Panevėžio termofikacinė elektrinė | 35,0 | 33,5 |
Įmonių elektrinės – iš viso | 75 | 73 |
AB „Achema“ (nauja dujų turbininė) | 21 | 21 |
AB „Grigiškės“ | 5,0 | 2,5 |
AB „Jonavos šilumos tinklai“ | 0,17 | 0,17 |
AB „Lifosa“ | 31 | 31 |
AB „Panevėžio energija“ | 2,5 | 2,5 |
AB „Šiaulių energija“ | 3,0 | 3,0 |
AB „Panevėžio cukrus“ | 5,5 | 5,5 |
Palangos reabilitacinė ligoninė | 0,12 | 0,12 |
UAB „Arvi cukrus“ | 4,0 | 4,0 |
UAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“ | 0,75 | 0,75 |
UAB „Vakarų laivų remonto įmonė“ | 2,18 | 2,18 |
Biokuro elektrinės – iš viso | 31 | 29 |
UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ elektrinė (medienos atliekos) | 2,500 | 2,500 |
AB „Kauno energija“ Noreikiškių rajoninės katilinės elektrinė (biodujos ir iki 30 % gamtinės dujos) |
0,750 | 0,750 |
AB „Rokiškio sūris“ valymo įrenginiai bomasės elektrinė | 0,330 | 0,330 |
SP UAB „Utenos vandenys“ | 0,275 | 0,275 |
UAB „Lekėčiai“ (biodujos) | 0,600 | 0,600 |
UAB „Plungės bioenergija“ (biokuras) | 1,200 | 1,200 |
UAB „Pramonės energija“ (biokuras, Klaipėdoje) | 1,500 | 1,500 |
UAB „Vilniaus energija“ (biokuras ir trupininės durpės) | 24,000 | |
iš jų Vilniaus TE-2 | 22,000 | |
ŽŪB „Vyčia“ (biodujos) | 0,185 | 0,185 |
Nuorodos
redaguoti- ↑ Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodynas / Petras Švenčianas, Arvydas Adomavičius, Kęstutis Buinevičius… [et al.]; Kauno technologijos universitetas. – Kaunas: Technologija, 2004