Šilgalius, kaip ir Slavikus, nuo Karaliaučiaus srities skiria Šešupė. Šilgaliai įsikūrę vaizdingoje vietoje ant aukšto Šešupės upės kranto, nuo kurio atsiveria reginys į vingiuotą Šešupės slėnį. Vasarą prie Šešupės būna poilsiautojų ir daug žvejų. Šilgaliuose veikia didžiausias Marijampolės apskrityje baidarių nuomos punktas bei kaimo turizmo sodyba „Šešupės slėnis“. Čia vyksta pokyliai, banketai, švenčiamos šventės yra kambariai nakvynei, trijų rūšių pirtys bei trijų rūšių ir dydžių pokylių salės visa tai kaip ir kempingas stovi ant Šešupės kranto. Čia organizuojamos vienos, dviejų, trijų ir keturių dienų ekskursijos baidarėmis tiek didelėms, tiek ir mažoms ekspedicijoms. Taip pat galima jodinėti žirgais, vaikščioti arba važinėti dviračių pažintiniais takais, kurie veda per Šešupės slėnį, juose sutinkami raistai, Šilgalių dvaras, šilas, „Robinzono sala“ ir kitos lankytinos šio krašto vietos. Kaimo turizmo sodyboje „Šešupės slėnis“ taip pat vyksta šaudymo iš senoviškų svaidomųjų ginklų pamokos, taip pat tikros lietuviškos duonos kepimo senoviškuoju būdu bei kalvystės pradmenų pamokos.
XIX a. buvo valsčiaus centras.[3]
- Pranciškus Būčys (1872–1951), Lietuvos Rytų apeigų vyskupas, teologas, marijonas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, teologijos daktaras.
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Antrosios Lenkijos Respublikos karinio geografijos instituto žemėlapis 1928 m.
- ↑ Szyłgale (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 109 psl. (lenk.)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Šilgaliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 398 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Šilgaliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 194
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.