Šilgaliai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Šilgaliai
Šilgaliai
55°10′01″š. pl. 21°48′47″r. ilg. / 55.167°š. pl. 21.813°r. ilg. / 55.167; 21.813 (Šilgaliai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Pagėgių savivaldybės vėliava Pagėgių savivaldybė
Seniūnija Stoniškių seniūnija
Gyventojų (2021) 343
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šilgaliaĩ
Kilmininkas: Šilgalių̃
Naudininkas: Šilgaliáms
Galininkas: Šìlgalius
Įnagininkas: Šilgaliaĩs
Vietininkas: Šilgaliuosè
Istoriniai pavadinimai vok. Schillgallen bei Rucken

Šilgaliai – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 3 km į pietryčius nuo Rukų, dešiniajame Vilkos krante, į vakarus nuo kaimo ji įteka į Gėgę. Seniūnaitijos centras. Veikia Šilgalių pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1964 m.), medicinos punktas, kultūros namai, „Nemuno žirgynas“, mėsos perdirbimo įmonė. Pro kaimą eina Klaipėdos–Pagėgių geležinkelis, šiaurėje praeina kelias  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda . Stovi XIX a. 2-osios pusės Šilgalių dvaras.

Istorija

redaguoti

XX a. 2 pusėje Habedankai pastatė dvaro rūmus. LTSR metais Šilgaliai buvo Nemuno valstybinio žirgyno centrinė gyvenvietė.[2] XX a. pabaigoje buvo Žirgyno geležinkelio stotelė.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[3] 1885 m.[4] 1905 m.[5] 1910 m.[6] 1925 m. 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8]
272 348 256 240 345 215 455
1979 m.sur.[9] 1987 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
509 624 677 606 491 343 -

Žymūs žmonės

redaguoti
  • Pranciškus Būčys (1872–1951), Lietuvos Rytų apeigų vyskupas, teologas, marijonas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, teologijos daktaras.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Šilgaliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  3. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  4. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
  5. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  6. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. ŠilgaliaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 398 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Šilgaliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 194
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.