Šilalės akmuo (Didysis kūlis)

Šilalės akmuo (Didysis kūlis)
Silale Didysis kulis 2006 4.JPG
Didysis kūlis iš šiaurės rytų pusės

Šilalės akmuo (Didysis kūlis)
Koordinatės
56°09′15″š. pl. 21°33′45″r. ilg. / 56.154059°š. pl. 21.56241°r. ilg. / 56.154059; 21.56241Koordinatės: 56°09′15″š. pl. 21°33′45″r. ilg. / 56.154059°š. pl. 21.56241°r. ilg. / 56.154059; 21.56241
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Aukštis 3,66 m
Plotas 0,002 ha
Žvalgytas 1960, 1966, 1990, 2001, 2003, 2006 m.
Tirtas 1989, 1999 m.
Registro Nr. 28184, M253

Šilalės akmuo, vad. Didžiuoju kūliu, Šilalės kūliu (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 28184, senas registro kodas - M253) – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,28 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,15 km į vakarus nuo kelio SkuodasPlungė.

ApibūdinimasKeisti

Riedulys gamtinės kilmės, apzulintas, netaisyklingos pailgos formos, 3,66 m aukščio, 7,48 m ilgio, 5,4 m pločio. Didžiausia horizontali apimtis 18,33 m. Jį sudaro biotitinis-amfiobolitinis granitas (rapakivis), kuris rausvai rudas, porfyriškas, gigantiško, stambaus ir vidutinio grūdėtumo, feldšpatų ovoidai iki 5–6 cm skersmens.

Akmuo guli atviroje, 13–16 m skersmens ir 2 m gylio iškastoje duobėje, kurios šlaituose įrengti akmeniniai laipteliai.

Teritorijos plotas – 0,002 ha.

25 m į šiaurės rytus stūkso apeiginis akmuo su plokščiadugniu dubeniu, vad. Aukuru.

IstorijaKeisti

Didysis Kūlis – penktas pagal dydį riedulys Lietuvoje. Vietos gyventojai akmenį vadina Šilalės kūliu, Didžiuoju kūliu (žem. kūlisliet. akmuo). Padavimai mena, kad po akmeniu miega vėjo sūnus.

Akmuo guli kalvelėje, kurioje augo senas ąžuolynas, o iki XVII a. veikė pagonių šventykla. Kalvelę supo pelkė, per kurią link kaimo vedė kūlgrinda. Prieš Antrąjį pasaulinį karą prie akmens jaunimas rengdavo gegužines.

Seniau virš žemės kyšojo 2,5 m aukščio akmens dalis. Apatinė dalis išryškėjo 1970 m. riedulį atkasus.

2003 m. įrašytas į kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą,[1] 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[2]

TyrimaiKeisti

1960 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1966 m. – Vytautas Daugudis, 1990 m. – Vykintas Vaitkevičius, 2001, 2006 m. – Julius Kanarskas, 2003 m. – Linas Tamulynas (Kultūros paveldo centras). 1989 ir 1999 m. tyrinėjo Lietuvos geologijos tarnyba.

Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: kalio feldšpatas, plagioklazas, kvarcas, biotitas, raginukė, cirkonas; kristalinių grūdelių dydis: kalio feldšpato – mažiau kaip 15 mm, plagioklazo – mažiau kaip 10 mm; struktūra – porfyriška (kalio feldšpatas, plagioklazas), poikilitinė („pripildyti plagioklazo“, kvarco intarpai raginukėje), kalio feldšpatas mikropertitinis; tekstūra masyvi.

GalerijaKeisti

Taip pat skaitykiteKeisti

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti


 

Vikiteka