Dūkštų–Šilėnų miškai
54°46′50″ š. pl. 24°57′30″ r. ilg. / 54.78056°š. pl. 24.95833°r. ilg.
Dūkštų-Šilėnų miškai – miškai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, Neries dešiniajame krante.
Geografija
redaguotiPlotas 3750 ha, mišku apaugę 3090 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas apie 1000 ha. Dūkštų-Šilėnų miškai priklauso Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų girininkijai. Susideda iš Dūkštų, Šilėnų ir Elniakampio miškų.
Yra 7 nedideli ežerai, didžiausias – Elniakampio, teka Neries dešinieji intakai: Elna, Vilkė, Čekonė. Paviršius kalvotas, vietomis į Neries pusę išvagotas stačių šlaitų ir graužų.
Medynai
redaguotiAugavietės: nederlingos ir derlingos normalaus drėgnumo, derlingos šlaitinės. Vietomis gausu riedulių ir karbonatingo žvyro tarpsluoksnių. 48,2 % miškų yra ekosistemų apsaugos, 4,2 % rekreaciniai, 19,8 % įvairūs III grupės apsauginiai ir 27,8 % IV grupės ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 37 %. Pušynų yra 69 %, eglynų 12 %, beržynų 9 %, baltalksnynų 5 %, ąžuolynų 3 %, juodalksnynų 1 %, drebulynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 40 %, pusamžiai medynai 39 %, bręstantys medynai 15 %, brandūs medynai 6 %. Medynų viduramžius 50 m., bonitetas l, 9, skalsumas 0,69, tūris 189 m³/ha. Kasmet priauga 4,4 m³/ha medienos. Yra kultūrinės kilmės ąžuolynų, maumedynų, veimutinių pušų medynų.
Paminklai
redaguotiDidžioji masyvo dalis priklauso Neries regioniniam parkui. Du ąžuolai yra gamtos paminklai – Ąžuolų karalius ir Ąžuolų karalienė.
Įvairiose vietose, daugiausia Paneriuose, gausu paminkliniu objektų: Naujosios Rėvos piliakalnis ir senovės gyvenvietė, Elniakampio piliakalnis, Karmazinų piliakalnis, pilkapiai ir senovės gyvenvietė, Sidaronių I ir II pilkapiai.
1944–1945 m. miškuose veikė Didžiosios apygardos Dūkštų-Šilėnų rinktinės 5 bataliono Lietuvos partizanai. 1945 m. rugpjūčio mėn. batalionas išformuotas.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Dūkštų-Šilėnų miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 192 psl.