Šiaurės salos rudasis kivis

Šiaurės salos rudasis kivis (Apteryx mantelli) – strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio paukštis. 2000 metais pripažintas kaip atskira rūšis. Genomas iššifruotas 2015 metais.

Šiaurės salos rudojo kivio paplitimas

Paplitimas ir biotopas

Endeminis Šiaurės salos Naujojoje Zelandijoje paukštis. Populiacijoje apie 25 000 individų. Biotopas – tankūs miškai ir krūmynai, taip pat šie paukščiai yra prisitaikę gyventi pievose, ganyklose.

Išvaizda

Kūno ilgis – 40 cm. Patinas sveria 2,2 kg, patelė – 2,8 kg. Tamsiai rudos plunksnos, išilgai kūno – rausvai rudų plunksnų dryžiai. Plunksnos šiurkščios, ilgos, primena plaukus. Akys mažos. Snapas plonas, ilgas. Snapo gale – šnervės. Sparnai sunykę, uodegos neturi. Kojos 50-60 cm ilgio, pirštai ilgi.

Biologija

Neskraidantis, naktinis paukštis. Diena slepiasi urvuose, drevėse ar tankioje žolėje. Maisto ieško naktį. Lėtai vaikščiodami snapą kaišioja į lapų krūvas, sutręšusius rąstus, dirvą. Minta smulkiais bestuburiais, sliekais, vabalų lervomis, cikadomis. Taip pat renka nukritusius vaisius ir lapus.

Apie savo teritorijos ribas praneša balsu. Patino balsas – čaižus, kylantis švilpimas, kartojamas 15-25 kartus, o patelių balsas – žemas, kimus, gerklinis riksmas, kartojamas 10-20 kartų..

Monogamai. Tuoktuvių metu patinai aršiai gina savo teritoriją. Lizdą suka urvuose. Dėtyje vienas didelis, baltas kiaušinis (15 % patelės svorio). Jei dėtyje du kiaušiniai, tai jie dedami 3-4 savaičių intervalu. Inkubacija trunka 75-90 dienų. Peri patinas. Jaunikliai viščiukiniai. 4-6 savaičių amžiaus palieka lizdą.

Apsauga

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis Šiaurės salos rudasis kivis priskiriamas nykstančioms rūšims. Invazinės rūšys – kiaunės, šeškai, šunys medžioja jauniklius. Suaugę paukščiai – šunų grobis.

Rūšies apsaugos veiksmai:

• Plėšrūnų skaičiaus reguliavimas.
• Kiaušinių surinkimas ir inkubavimas. Paauginti jaunikliai paleidžiami į laisvę.
• Nuolatinis paukščių stebėjimas juos žieduojant ir radijo sekimo sistemų naudojimas