Šiaulių Politinių Kalinių ir Tremtinių kapinės
Šiaulių Politinių Kalinių ir Tremtinių kapinės (Tremtinių kapinės) – kapinės, esančios prie Šiaulių miesto ribos palei Joniškio-Rygos kelią (A12, E77), važiuojant link Kryžių kalno, Ginkūnuose. Jose palaidoti 1940–1953 metų politiniai kaliniai, tremtiniai ir jų šeimų nariai.
Tremtinių kapinės, Šiaulių miesto Ginkūnų kapinių dalis, buvo įkurtos 1996 m. gegužės 10 d. Idėja įkurti tokias kapines kilo Lietuvos Politinių Kalinių ir Tremtinių Sąjungos (LPKTS) Šiaulių skyriaus nariams. Tremtinių kapinės prasideda Gedimino Tamošiūno (1927–2004), politinio kalinio ir tremtinio, sukurta skulptūrine kompozicija, simbolizuojančia Lietuvių tautos kančią ir viltį. Ši skulptūra buvo pastatyta 1995 m. rugpjūčio 20 d. ir dedikuota visiems Lietuvos politiniams kaliniams ir tremtiniams.
Bendras Tremtinių kapinių plotas siekia apie 10 000 kvadratinių metrų (1 ha). Kapinių teritorija yra padalinta į keletą atskirų sektorių. Tačiau visus šiuos Tremtinių kapinių sektorius vienija bendra architektūrinė ir idėjinė mintis. Kiekvieno politinio kalinio, tremtinio kapas yra paženklintas standartinės formos balto marmuro kryžiaus, o visus juos jungia žalia veja. Visi palaidoti šiose kapinėse yra vieno likimo žmonės, todėl ir jų paskutinio poilsio vieta yra žaliuojanti Lietuvos pieva.
Balto politinio kalinio, tremtinio kryžiaus idėja kilo dar 1993 metais LPKTS Šiaulių skyriaus tarybai. Šis kryžius simbolizuoja tautos kančią ir viltį, o aštrūs jo kampai – sunkų, kupiną kančių kelią iki Tėvynės laisvės. Pirmieji politinių kalinių, tremtinių kryžiai, pastatyti 1996–1997 metais, buvo išlieti iš betono, nudažyti baltai. Jie skirti nežinomiems, iš nužudymo vietų atvežtiems ir pagaliau palaidotiems Lietuvos laisvės kovų dalyviams. Šie kryžiai juosia G. Tamošiūno skulptūrinę kompoziciją ir vienija tremtinių kapines – tai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Panteonas.
Balti marmuriniai kryžiai, ženklinantys individualius kapus, pradėti statyti apie 1996 metus. Kiekvienas kryžius turi pritvirtintą juodo granito lentelę, kurioje iškaltas politinio kalinio arba tremtinio simbolinis ženklas, bei lentelę, kurioje nurodyta palaidotojo asmens vardas, pavardė, gimimo mirimo data, kai kur iškalta tremties vieta ar mirusiojo kovotojo slapyvardis. Šiuo metu Tremtinių kapinėse yra 690 politinių kalinių ir tremtinių šeimyninių kapų.
Tremtinių kapinių teritoriją prižiūri politiniai kaliniai ir tremtiniai, priklausantys LPKTS Šiaulių skyriui. Kiekvieną pavasarį ir rudenį yra organizuojamos kapinių priežiūros ir tvarkymo talkos.
Šaltiniai redaguoti
- Laiko atodangos, sudarytoja Virginija Skučaitė, 1998, Kaunas, ISBN 9986-77-25-X