Šiaudai – sausa antžeminė javų stiebo dalis, likusi nukūlus grūdus.[1] Be stiebų šiauduose taip pat gali būti javų lapų, varpų likučiai. Šiaudai daugiausiai naudojami kaip trąša, kuras, kraikas, pašaras, statybinė medžiaga. Siekiant šiaudus patogiau transportuoti ir saugoti, jie presuojami į briketus arba rulonus.

Šiaudų rulonas
Šiaudinio namo siena, suformuota iš šiaudų briketų

Panaudojimas redaguoti

Šiaudai naudojami kaip:

  • mažai maistinių medžiagų turintis pašaras gyvuliams;
  • kraikas įvairiems gyvūnams narvuose, aptvaruose, tvartuose;
  • kuras krosnims, šiaudus supresavus į specialias granules;
  • statybinė medžiaga, šiaudus maišant su moliu arba betonu, arba statant namus iš šiaudų briketų;
  • medžiaga krepšių, skrybėlių, batų, virvių pynimui, meno dirbinių gamybai (pvz., sodų);
  • mulčas daržininkystėje;
  • trąša augalininkystėje, šiaudus suariant atgal į to paties lauko dirvą.

Šaltiniai redaguoti

  1. Dictionary of Agriculture. A&C Black, 2010, p. 235
 

Susiję straipsniai redaguoti