Šiūparių piliakalnis
| Šiūparių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Šiūparių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šilutės rajonas | ||
| Seniūnija | Švėkšnos seniūnija | ||
| Aukštis | 14 m | ||
| Plotas | 41x30 | ||
| Naudotas | 1 tūkstantmetis - XIII a. | ||
| Registro Nr. | A500KP /23806, 23807, 3382/ AR1105 | ||
Šiūparių piliakalnis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A500KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1105) – piliakalnis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, prie Padubrinų kaimo, Švėkšnos seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Švėkšna – Daukšaičiai, pasukus pro Alseikas link Šiūparių, už Padubrinio, ties kelio į Lekius atsišakojimu, pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, laukais pavažiavus 900 m, yra priekyje.
Piliakalnis redaguoti
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šalpės kairiojo kranto vingyje. Šlaitai statūs, 14 m aukščio. Aikštelė keturkampė, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 41x30 m dydžio. Jos pietvakariniame krašte supiltas 30 m ilgio, 8 m aukščio, 32 m pločio pylimas, kurio išorinis 8,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Už jo yra antras 50 m ilgio, 2 m aukščio, 12 m pločio pylimas, už kurio iškastas antras 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Aikštelės šiaurės rytų gale supiltas 1 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio, piliakalnio pašlaitėje, 11 m žemiau aikštelės krašto, yra iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Už jo supiltas antras 0,6 m aukščio, 3,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 3 m pločio, 0,5 m gylio antras griovys ir supiltas trečias 29 m ilgio, 1,5 m aukščio, 10,5 m pločio pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu.[1]
Piliakalnį apardė jo pietiniu grioviu ir aikštelės rytiniu kraštu einantis kelias, aikštelės kraštuose iškasti apkasai. Jis apaugęs lapuočiais.
Pietvakarių ir šiaurės rytų papėdėse, 3,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos ir žiestos keramikos, gintaro karolių, verpstelių ir kitų dirbinių. 900 m į pietryčius nuo piliakalnio yra IX a. – XII a. Daukšaičių kapinynas.
Tyrimai redaguoti
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus XX a. pradžioje atliko Liudvikas Kšivickis, 1963 m. žvalgė Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Vyskupiškių piliakalnis 3 km Mockaičių piliakalnis 5 km |
Žvaginių piliakalnis 17 km Veiviržėnų piliakalnis 4 km |
Norgėlų piliakalnis 9 km |
| |||||||
| Skomantų piliakalnis 6 km Lekių piliakalnis 1 km |
|
Padievaičio piliakalnis 23 km | |||||||||
| Jomantų piliakalnis 8 km Uoksų piliakalnis 6 km |
Paulaičių piliakalnis 8 km Pavilnučio piliakalnis 5 km |
Gedikų piliakalnis 9 km | |||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 165 (Nr. 737)
- Balčiūnas J., Dakanis B., Strazdas A. 1994. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 282.
- Krzywicki L., Szaulys J. Pilekalnie litewskie // Przegląd Polski rozwoju przemysłu, handlu i rolnictwa. Warszawa, 1902. Nr. 1, p. 42.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.182
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899.
Nuorodos redaguoti
- Lietuvos piliakalnių atlasas Archyvuota kopija 2009-04-18 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos piliakalniai