Šišakas

Šišakas (rus. шишак, ерихонка) – rytietiškas apvalus šalmas, pereinantis į smaigalį viršuje (vadinama svogūniška forma).

Lenkiškas šišakas (X a.)

Šišakas dengia viršutinę galvos dalį (panašiai kaip skrybėlė). Priekyje paprastai turi siaurą ar didesnį snapelį. Veidas paprastai atviras, bet gana dažnai šišakai turėdavo nuo kaktos dalies žemyn besileidžiančią metalinę juostą (antnosį), dengiančią nosį. Viršugalvio smaigalys gali turėti vamzdelį, į kurį įkišamas plunksnų sultonas.

Kai kurie šišakai turėdavo veidą dengiantį nejudamą antveidį, dengiantį akių sritį (puskaukės tipo) ar visą veidą (kaukės tipo)[1] .

Šišakai su grandine skraisteKeisti

Mongoliški šišakai būdavo kupoliški.[reikalingas šaltinis] Indiški ir musulmoniški šišakai irgi kupoliški, tik žemesni. Sprandą, galvos šonus ir skruostus dažniausiai saugodavo grandinė skraistė, pritvirtinta prie šišako kraštų.

Turkiškieji šišakai ir cišagaiKeisti

Turkiški šišakai šonuose paprastai turi ausis pridengiančias plokšteles, o pakaušio srityje – sprandą pridengiančią plokštę. Plokštės būdavo pritvirtintos grandinėlėmis ar odiniais dirželiais. Tokius šišakus su sultonais neretai naudodavo janyčarai. Turkišką šišaką, kuris turi sprandą ir galvos šonus saugančias plokšteles, o ne grandinę skraistę, rusiškai dažnai vadina jerichonka (rus. ерихонка).
Turkiški šišakai savo konstrukcija artimi burgonetams.

Šio tipo šalmai, gaminti ir naudoti Vakarų Europoje, vadinami cišagais (Zischagge), kavaleristų šalmais, husarų šalmais[2], angliškai „omaro uodegos šalmais“ (angl. lobstertail helmet).

Šie šišakai iš Turkijos paplito Lenkijoje, Austrijoje. XVI–XVII a. jie buvo gana populiarūs ir Vakarų Europoje.

NuorodosKeisti

  1. Шишак мусульманский с накладками и личиной (Musulmoniškas šišakas su kauke)
  2. Zischagge or Husaria Helm