Šerkšniai
{{#if:280px
Šerkšnių senosios kapinės
Šerkšniai
Šerkšniai
56°09′14″š. pl. 21°36′18″r. ilg. / 56.154°š. pl. 21.605°r. ilg. / 56.154; 21.605 (Šerkšniai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Mosėdžio seniūnija
Gyventojų (2021) 20
Vikiteka Šerkšniai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šerkšniaĩ
Kilmininkas: Šerkšnių̃
Naudininkas: Šerkšniáms
Galininkas: Šerkšniùs
Įnagininkas: Šerkšniaĩs
Vietininkas: Šerkšniuosè

Šerkšniai – kaimas pietinėje Skuodo rajono savivaldybės dalyje, 2 km į pietryčius nuo Mosėdžio, prie Bartuvos upės.

Etimologija

redaguoti

Pavadinimas kilęs iš asmenvardžio Šerkšnys.

Istorija

redaguoti

Kaimas įkurtas XVI a., priklausė Mosėdžio dvarui ir Mosėdžio parapijai.

1951 m. lapkričio 5 d. Šerkšnių apylinkės miške į MGB Salantų rajono skyriaus stribų ir kareivių apsuptį patekę žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Tautvaišo kuopos Sakalo būrio partizanai Julijonas Adomauskas–Medutis ir Veronika Stasienė–Gulbė.[2]

Kaime veikė Mosėdžio kolūkio paukštynas, o 20052010 m. – žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pamario paukštynas“.

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11]
240 232 230 213 60 49 45 29 20

Žymūs žmonės

redaguoti

Kultūros paveldas

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: Atmintinos vietos
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. ŠerkšniaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 381 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  12. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904, Kretingos personalijų žinynas: Kuprys Jonas[neveikianti nuoroda]
    Mosėdis lietuviškos spaudos draudimo metais: Mosėdžio knygnešiai ir daraktoriai Archyvuota kopija 2007-12-05 iš Wayback Machine projekto.
  13. Kunigas Julijonas Budrikis. Žemaičių vyskupystės muziejus Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  14. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973, p. 742, Nr. 2498
    Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Pietos ir Marijos

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  MOSĖDIS – 2 km Palaukė – 1,6 km Rukai – 4 km  
Šilalė – 1,5 km
     
     
     
Žebrokai – 3 km
Šaukliai – 3 km Šniukščiai – 4 km Kulaliai – 4 km