Šenčūras

Šenčūras (slovėn. Šenčur, senesniuose šaltiniuose Šentjur,^[1] vok. Sankt Georgen^[2] arba Sankt Georgen im Felde^[1]) – miestas Slovėnijoje, centrinėje šalies dalyje, Krajinos regione; savivaldybės administracinis centras. Stovi Šv. Jurgio bažnyčia.

Šenčūras slovėn. Šenčur
Miesto panorama

Šenčūras 46°14′34″ š. pl. 14°25′5″ r. ilg. / 46.24278°š. pl. 14.41806°r. ilg. / 46.24278; 14.41806 (Šenčūras)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Slovėnija
Savivaldybė	Šenčūro savivaldybė

Gyventojų (2011)	3 121

Pavadinimo kilmė redaguoti

Vaizdas iš šiaurės

Skulptūra nišoje

Šv. Jurgio bažnyčia

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta de Sancto Georio vietovė 1221 m.^[3]

Pats miesto pavadinimas kilęs iš slovėniško šent Jur,^[4] lietuviškai šventasis Jurgis. Vokiškai žinomas kaip Sankt Georgen (im Felde).^[1]^[2]

Istorija redaguoti

Šenčūro apylinkėse gyventa jau nuo vėlyvosios antikos laikų. Archeologinių kasinėjimų metu rastas romėnų sarkofagas, datuojamas IV a.^[5] Viduramžių šaltiniuose Šenčūras minimas 1221 m. sąsajoje su riteriu Frydrichu iš Šenčūro (Fridericus de Sancto Georio).^[3]

Sportas redaguoti

Futbolas redaguoti

NK Šenčur futbolo klubas.
„Sport Park“ stadionas.

Šaltiniai redaguoti

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Intelligenzblatt zur Laibacher Zeitung, no. 141. 24 November 1849, p. 7.
↑ ^2,0 ^2,1 Leksikon občin kraljestev in dežel zastopanih v državnem zboru, vol. 6: Kranjsko. 1906. Vienna: C. Kr. Dvorna in Državna Tiskarna, p. 56.
↑ ^3,0 ^3,1 Jakič, Ivan. 1997. Vsi slovenski gradovi: leksikon slovenske grajske zapuščine. Ljubljana: DZS, p. 324.
↑ Snoj, Marko. 2009. Etimološki slovar slovenskih zemljepisnih imen. Ljubljana: Modrijan and Založba ZRC, p. 408.
↑ Kastelic, Jože. 1998. Simbolika mitov na rimskih nagrobnih spomenikih: Šempeter v Savinjski dolini. Ljubljana: Slovenska matica, p. 154.

Nuorodos redaguoti

Šenčur at Geopedia Archyvuota kopija 2017-07-29 iš Wayback Machine projekto.

[Intelligenz-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Intelligenzblatt zur Laibacher Zeitung, no. 141. 24 November 1849, p. 7.

[Leksikon-2] 2,0 ^2,1 Leksikon občin kraljestev in dežel zastopanih v državnem zboru, vol. 6: Kranjsko. 1906. Vienna: C. Kr. Dvorna in Državna Tiskarna, p. 56.

[Jakic-3] 3,0 ^3,1 Jakič, Ivan. 1997. Vsi slovenski gradovi: leksikon slovenske grajske zapuščine. Ljubljana: DZS, p. 324.

[4] Snoj, Marko. 2009. Etimološki slovar slovenskih zemljepisnih imen. Ljubljana: Modrijan and Založba ZRC, p. 408.

[5] Kastelic, Jože. 1998. Simbolika mitov na rimskih nagrobnih spomenikih: Šempeter v Savinjski dolini. Ljubljana: Slovenska matica, p. 154.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]