Šekelis
Šekelis (akad. šiqlu, siqlu; hebr. שקל) – senovinis svorio arba piniginis vienetas. Jau buvo vartojamas 3000 m. pr. m. e. Mesopotamijoje, ten šekelis, manoma, buvo miežių masės vienetas ir buvo lygus 11 gramų.

Ankstyvieji šekeliai
redaguotiAnkstyvieji šekeliai buvo svorio vienetai, naudoti prekyboje iki atsirandant monetoms. Monetas išrado Anatolijos prekybininkai, kurie metalo gabalėlius žymėjo savo įspaudais, kad juos nereikėtų sverti kiekvieną kartą naudojant. Pirmosios monetos ir buvo metalas su oficialiais įspaudais, paliudijusiais jų svorį. Buvo leidžiami sidabro luiteliai, dalis jų - su įspaudais. Herodotas teigė, kad pirmas monetas ėmė leisti Lydijos karalius Krezas, vėliau atsirado auksiniai persų darikai, verti 20 sigloi (šekelių)[1]), bei sidabriniai Atėnų obolai ir drachmos.
Kaip ir daugelio kitų senovinių matų šekelio dydis labai kito, jie skyrėsi skirtingose šalyse. Šekelis reiškė nuo 9 iki 17 gramų, dažniausiai – 11[2] 14 ir 17 gramų.
Šekelis buvo ir aukso ar sidabro moneta, kurios svoris buvo lygus vienai iš šių šekelių reikšmių. Šekelis buvo pagrindinės sidabrinė hebrajų moneta.
Šekelis buvo įprastas vakarų semitų tautose. Šekelius kaip monetas ir svorio matą naudojo moabitai, edomitai ir finikiečiai. Pūnų monetų sistema buvo pagrįsta šekeliu.
Tyro šekelis
redaguotiSidabrinis Tyro šekelis buvo mokėjimo priemonė, naudota mokesčiams Jeruzalės šventyklai mokėti. Manoma, kad garsieji „30 Judo sidabrinių“ buvo Tyro šekeliai.[3]
Jeruzalės šekelis
redaguotiTyro šekelį kaip šventyklos mokesčio mokėjimo priemonę 66 m. pakeitė Jeruzalės šekelis. kaldintas po žydų sukilimo prieš Romą.
Bar Kochbos šekelis
redaguotiBar Kochbos maišto prieš Romos imperiją metu (132–135 m.) Judėjos žydai kaldino Bar Kochbos šekelius.
Dabartiniai šekeliai
redaguotiNuo 1980 m. Izraelio valiuta vadinosi šekelis, o nuo 1985 m. - Izraelio naujasis šekelis.
Nuorodos
redaguoti- ↑ Siglos, by Encyclopedia Britannica
- ↑ Tenney, Merril ed., The Zondervan Pictorial Encyclopedia of the Bible, vol. 5, "Weights and Measures," Grand Rapids, MI: Zondervan, 1976.
- ↑ D. J. Wiseman, Illustrations from Biblical Archaeology (London: Tyndale Press, 1958), 87-89.