Šeduvos apylinkė

(Nukreipta iš puslapio Šeduvos II apylinkė)

Koordinatės: 55°45′š. pl. 23°46′r. ilg. / 55.75°š. pl. 23.76°r. ilg. / 55.75; 23.76

  Šeduvos apylinkė
Centras Šeduva
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Šeduvos valsčius
Apskritis Radviliškio apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Šeduvos rajonas (1950–1954)
Radviliškio rajonas (1963–1995)
Sritis Šiaulių sritis
Dabartinė seniūnija
Šeduvos miesto seniūnija

Šeduvos apylinkė (iki 1954 m. Šeduvos I apylinkė ir Šeduvos II apylinkė) – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurinėje Lietuvoje.

Istorija redaguoti

Dvi apylinkės įkurtos užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje – Šeduvos I ir Šeduvos II. 1949 m. jos buvo Šeduvos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirtos naujam Šeduvos rajonui.[2] 1954 m. gegužės 25 d. abi prijungtos prie Pavartyčių apylinkės.[3] Šeduvos apylinkė vėl įkurta 1963 m. sausio 12 d. iš Vaižgų apylinkės, Vėriškių apylinkės, dalies Alksniupių apylinkės, dalies Pavartyčių apylinkės ir dalies Augmėnų apylinkės.[4] 1977 m. prijungta mažoji dalis Sedūnų apylinkės.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1959-01-15 3571 ([5])
1970-01
(Išsamiau)
3318 1 miestelis, 28 kaimai, 1 viensėdis, 1 kaimo dalis [6]
1972-10-01
(Išsamiau)
155,1 „Bangos“ kolūkis, „Raudonosios vėliavos“ kolūkis, „Tautų vienybės“ kolūkis, „Žalgirio“ kolūkis, Vėriškių tarybinis ūkis, Lietuvos gyvulininkystės mokslinio tyrimo instituto Šeduvos eksperimentinis ūkis [7] 28 kaimai, 1 viensėdis, 1 geležinkelio stoties gyvenvietė, 3 kaimų dalys
1976-07-01
(Išsamiau)
23 kaimai, 1 viensėdis, 1 geležinkelio stoties gyvenvietė, 2 kaimų dalys [8]
1979-01-17
(Išsamiau)
3007 29 kaimai, 1 kaimo dalis [9]
1986 m. „Raudonosios vėliavos“ kolūkis, Šeduvos eksperimentinis ūkis, Vėriškių eksperimentinis ūkis, Šeduvos girininkija [10] Butėnai, Pakuteniai, Pavartyčiai, Prastavoniai, Vėriškiai ir kt.
1989-01
(Išsamiau)
2759 24 kaimai, 3 kaimų dalys [11]

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 107
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
  3. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 49–50
  4. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 33–35
  5. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 421 psl.
  7. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 195.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 388
  10. Radviliškio rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 486
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 428