Šešiasdešimt šeši (kortų žaidimas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

„Šešiasdešimt šeši“ – kortų žaidimas.

Taisyklės

korta	vertė
devynakė	0 taškų
valetas	2 taškai
dama	3 taškai
karalius	4 taškai
dešimtakė	10 taškų
tūzas	11 taškų

Šį žaidimą gali žaisti 2-3 žaidėjai. Naudojamos 24 kortos (nuo devynakių iki tūzų). Kortų rangų eilė (didėjimo tvarka): devynakė, valetas, dama, karalius, dešimtakė, tūzas. Žaidimo tikslas – surinkti 66 taškus. Taškai renkami paimant kirčius arba skelbiant porą. Pora skelbiama, kai žaidėjas turi vienos rūšies karalių ir damą. Porą skelbti galima tik tada, kai žaidėjas turi teisę daryti ėjimą, t. y. turi teisę pirmas dėti kirčio kortą ant stalo. Atliekant skelbimą, ant stalo dedama dama, jei varžovai pareikalauja, reikia parodyti ir turimą karalių. Už atliktą skelbimą žaidėjas gauna 20 taškų, o jeigu skelbiama kozirių pora – 40 taškų. Taškai žaidėjui priskaičiuojami tik tuo atveju, jei jis turi paėmęs bent vieną kirtį. Už paimtą kirtį gaunama tiek taškų, kokia yra nukirstų kortų atitinkamų verčių suma. Pavyzdžiui, nukirtus karalių(4) ir valetą(2) su dešimtake(10), iš viso bus 4+2+10=16 taškų. Kortų vertės pateiktos lentelėje.

Eiga

Dalijantysis padalija kiekvienam žaidėjui po 6 kortas (tris kartus po dvi). Iš likusių kortų viena padedama atversta ant stalo, o kitos, kurios vadinamos uždaruoju fondu, užverstos padedamos ant jos taip, kad atverstoji būtų šiek tiek išlindusi, t. y. matoma. Atverstoji korta rodo kozirių spalvą (rūšį). Žaidimą pradeda dalijusiojo kairėje sėdintis žaidėjas. Jis deda ant stalo bet kokią kortą pasirinktinai (dar sakoma „puola“). Kiti žaidėjai (iš eilės pagal laikrodžio rodyklę arba, kitaip sakant, iš kairės paskutiniam ėjusiam) irgi deda po bet kokią norimą kortą, tikėdamiesi nukirsti. Kirtį paima ir už jį taškus gauna stipriausią kortą padėjęs žaidėjas. Bet kokią kortą, išskyrus kozirį, galima nukirsti koziriu. Kozirį galima nukirsti tik didesniu koziriu. Žaidėjas, kuris paima kirtį, pasiima apatine kortą nuo uždarojo fondo, o po jo – paeiliui ir kiti du (ar vienas, jei žaidžiama dviese)žaidėjai. Paėmęs kirtį žaidėjas daro naują ėjimą ir t. t.

Kai kortų fonde nebelieka kortų, žaidėjai privalo dėti tokios pat rūšies kortas, kaip padėjo puolantysis. Jei tokios rūšies kortos žaidėjas neturi, jis privalo dėti kozirį, jeigu ir jo neturi – bet kokią kortą.

Jeigu puolantysis turi kozirių devynakę (žemiausią kozirį), o kortų fonde dar likę kortų, jis turi išskirtinę teisę pasikeisti kozirių devynakę korta, esančia kortų fondo apačioje ir žyminčia kozirių rūšį. Šiuo atveju devynakė padedama vietoje paimtos kortos. keisti galima tik tada, kai žaidėjas yra paėmęs bent vieną kirtį.

Pabaiga

paprastai nukirstosios kortos dedamos užverstos ant stalo, ir jų žiūrėti iki padalijimo pabaigos negalima. Kiekvienas žaidėjas privalo mintyse skaičiuoti surinktus taškus. Žaidimą laimi žaidėjas, pirmas surinkęs 66 taškus. Tokiu atveju jis skelbia „Gana!“ ir žaidimas baigiamas. jeigu paaiškėja, kad žaidėjas apsiriko, ir 66 taškų dar nesurinko, jis pralaimi.

Jei žaidėjams išmetus visas kortas, niekas nesurenka 66 taškų, laimi žaidėjas, paėmęs paskutinį kirtį.

Paprastai žaidėjų laimėjimams skaičiuoti naudojamos aštuonakės. Kiekvienas žaidėjas pasiima po aštuonakę ir bet kokią kitą kortą aštuonakės akims uždengti. Laimėjęs žaidėjas savo aštuonakėje užsidengia vieną akį. Jei kiti žaidėjai, susumavus jų visų taškus, nesurinko 33 taškų (pusės nuo 66), tai laimėjęs žaidėjas užsidengia dvi akis ant savo aštuonakės. Ir jeigu pralaimėję žaidėjai nepaėmė nei vieno kirčio, tada lamėjusysis užsidengia tris akis ant savo aštuonakės. Pirmas užsidengęs visas akis ant savo aštuonakės laimi žaidimo partiją. Tuo atveju, kai žaidėjas skelbia žaidimo pabaigą, bet paaiškėja, kad jis 66 taškų nesurinko, abu varžovai (žaidžiant trise) užsidengia po vieną akį ant savo aštuonakių.

Jeigu žaidėjas, kurio eilė daryti ėjimą, mano, kad jis turimomis rankoje kortomis gali paimti visus likusius kirčius, jis turi teisę užversti kozirius rodančiąją kortą. Tokiu atveju jis privalo paimti likusius kirčius, o kortos iš uždarojo fondo neimamos, žaidžiama taip, kaip tuo atveju, kai šis fondas baigiasi, t. y. privaloma į kirtį dėti paeitos spalvos kortą arba koziriuoti neturint.