Šavaša
| Šavaša | |
|---|---|
 | |
| Ilgis | 18,2 km |
| Baseino plotas | 48,2 km² |
| Ištakos | Garnių apylinkės |
| Žiotys | Šventoji |
| Šalys | Lietuva |
Šavaša (lenk. Czużka)– upė Rytų Lietuvoje, kairysis Šventosios intakas, įsiliejantis į ją ties Antaliepte. Upelės ilgis 18,2 km, baseino plotas 48,2 km², iš jų Utenos rajonui (iki Šavašo ežero) tenka atitinkamai 9,5 km ir 31 km². Dar apie 1,5 km Šavaša teka Utenos–Zarasų rajonų sandūra.
Upelės versmės yra apie 1 km į pietryčius nuo Garnių kaimo, netoli Daugailių–Juknėnų kelio. Rytuose ir pietuose jos baseinas šliejasi prie Ligajos, o į vakarus – Indrajos baseinų. 6 km ilgio atkarpa aukščiau Alekniškio ežero yra ištiesinta.
Šavaša – ypatinga Lietuvos upė. Jos slėnio vaizdingiausia atkarpa pačiame žemupyje, kuriame įrengtas Šavašos pažintinis takas. Čia būdingi aukšti upės slėniai, gausu krioklių.
Etimologija redaguoti
Upėvardžio pirminė lytis, matyt, buvusi Savaša (taip upė tebevadinama ir dabar). Jo šaknis laikoma senovine, susidariusia iš ide. *sou̯s („drėgnumas, skystis“) bei ide. *seu- („varvėti, drėgti, sunktis“). Plg. Balkanų upę Sava, sen. air. suth „sultys, pienas“, toch. swese „lietus“, alb. shi „lietus“, s. angl. séaw „sultys“ ir kt.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.