Šaukštasnapė antis
| Anas clypeata Apsauga: 3(R) – Reta rūšis | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šaukštasnapė antis (Anas clypeata) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Anas clypeata Linnaeus, 1758 |
Šaukštasnapė antis (Anas clypeata) – plačiai paplitęs vandeninis žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis ilgu ir plačiu snapu. Peri vidutinio klimato juostoje Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Visame savo areale tai migruojantis paukštis. Sportinės ir verslinės medžioklės objektas.
Išvaizda redaguoti
Tai vidutinio dydžio antis. Bendras kūno ilgis 44-52 cm, sparnų ilgis 73-82 cm[1], masė 470-1000 g[2]. Būdingas labai platus snapas. Patelė panaši į didžiąją antį, tik jos sparnų dengiamosios plunksnos melsvos.
Patinas kontrastingų spalvų. Galva ir didesnė kaklo dalis juodai žalia, metalo blizgesio. Apatinė kūno dalis, pagurklis, krūtinės priekis ir pečių plunksnos balti. Nugara ir antuodegis juodi. Sparnų veidrodėlis ryškiai žalias, jo priekinėje ir užpakalinėje dalyje yra baltos juostelės. Pilvas rudas. Snapas juodas. Kojos oranžinės. Rainelė geltona arba raudonai oranžinė.
Patelės nugarinė pusė juodai ruda su rusvais plunksnų kraštais. Galva ir kaklas išmarginti mažomis rudomis dėmelėmis. Sparnas kaip patino, tik ne tokių ryškių spalvų. Snapas alyviškai rudas. Kojos juosvai oranžinės. Rainelė geltonai ruda. Patinas poilsio apdaru panašus į patelę. Jaunikliai irgi panašūs į patelę, tik jų sparnai blankesnių spalvų. Pūkinis apdaras panašus į didžiosios anties.
Paplitimas redaguoti
Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Baltąją jūrą, Pečioros žemupį, Obės, Jenisejaus, Lenos žemupius, Kolymos baseiną. Į pietus paplitusi iki pietinės Primorės, Mongolijos, Tian Šanio, Kazachstano, Užkaukazės, Juodosios jūros, Balkanų, Prancūzijos. Gyvena Šiaurės Amerikoje ir daugelyje salų. Žiemoja Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, Vakarų ir Pietų Europoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.
Lietuvoje negausi, bet čia peri beveik kasmet. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Biologija redaguoti
Būdinga atvirų vandenų gyventoja. Mėgsta seklumas, vandens telkinių pakraščius, pelkes, drėgnas pievas. Dažnai peri ežerų salose, taip pat aukštapelkėse, atvirose jų plynėse. Dieną retai kada išeina į atvirus vandenis. Maitinasi prietemoje dumblėtose seklumose, šlapiose pievose.
Monogamai. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Pavasarį grįžta kiek vėliau už kitas plaukiojančias antis. Dėtyje dažniausiai būna 10–12 kiaušinių, kurių svoris – po maždaug 40 gramų. Perėjimo laikas – maždaug 23 dienos. Jau pirmosiomis gyvenimo dienomis ančiukai vikriai bėgioja, gerai plaukioja ir nardo, nors suaugusios šaukštasnapės jau nebenardo. 50 dienų amžiaus jaunikliai jau skraido.
Į žiemavietes pirmiausia išskrenda patinai, o jaunikliai ir patelės prie jų prisijungia vėliau.
Maitinasi daugiausia gyvūninės kilmės maistu: planktoniniais vėžiagyviais, moliuskais, vandens vabzdžių lėliukėmis. Jei trūksta maisto, lesa vandens augalus. Neskrenda į dirbamus laukus.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Killian Mullarney, Lars Svensson, Dan Zetterström, & Peter J. Grant (1999) Birds of Europe. Princeton University Press. ISBN 978-0-691-05054-6 pp.50
- ↑ John Gooders & Trevor Boyer. Ducks of North America and the Northern Hemisphere. Facts on File, 1986 ISBN 978-0-8160-1422-4
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.