Šaudymo glaustumas
Šaudymo glaustumas (rus. кучность), šaudymo glaudumas – statistinė šaudymo ypatybė, kai pataikymo taškai (kur pataiko kulkos, krenta sviediniai ar raketos ir pan.) grupuojasi nedideliame plote. Kuo šis plotas mažesnis, tuo šaudymas glaustesnis (pataikymai glaustesni). Ši ypatybė yra ir viena svarbiausių šaunamojo ginklo charakteristikų.[1].
Terminas šaudymo glaustumas naudojamas kalbant apie šaulių ginklus, artileriją, raketinius ginklus. Šaudymo glaustumas yra ir svarbi šaudmenų charakteristika.
Glaustumą lemiantys veiksniai
redaguotiŠaudymo glaustumas šaudant šaulių ginklu ar patranka priklauso nuo:
- ginklo ypatumų:
- glaustumą mažina išdilęs vamzdis. Kulka ar artilerijos sviedinys neįsirėžia į graižtvas, todėl prastai įsukamas ir lekia prastai stabilizuotas.
- vamzdžio įkaitimas. Įkaistant vamzdžiui jis plečiasi, dėl ko kulkos ar sviediniai blogai stabilizuojami. Dėl to dalis kulkosvaidžių turi keičiamus vamzdžius (perkaitusius vamzdžius pakeičia šaltais).
- ginklo judėjimo šaudant. Šaudymo metu judant spynai juda ginklo masės centras, todėl ginklą sunku išlaikyti nutaikytą.
- ginklo vamzdžio ir peties atramos (buožės) išilginių ašių nesutapimas. Dėl to paprastai ginklo vamzdis šūvio metu pašoka aukštyn. Kitam šūviui ginklą reikia vėl nutaikyti. Nuo to glaustumas mažėja.
- šaulio ypatumų. Glaustumą mažina:
- šaudmenų kokybės:
- nevienoda parako užtaiso masė,
- skirtinga parako šoviniuose kokybė (drėgnis, parako dalelių dydis ir pan.),
- skirtingos kulkų (sviedinių) masės,
- nevienoda kulkų forma.
- aplinkos sąlygų:
- netolydžiai pučiantis vėjas, keičiantis greitį ir kryptį,
- judantis pagrindas, kai šaudoma iš judančio automobilio, laivo ir pan.
- nestabilus gruntas, ant kurios stovi pabūklas.
Nuorodos
redaguoti- ↑ Кучность боя оружия // Советская военная энциклопедия. — Т. 4. — С. 548.