Šarvuotis Potiomkinas (filmas)

(Nukreipta iš puslapio Šarvuotis Potiomkinas)

Šarvuotis „Potiomkinas“ – nebyliojo kino vaidybinis filmas, sukurtas 1925 m. kino studijos „Mosfilm“, režisierius Sergėjus Eizenšteinas.

Filmo afiša
Šarvuotis Potiomkinas

Filmo scenarijus pagrįstas tikrais 1905 m. birželio mėnesio įvykiais, kai Rusijos laivyno šarvuotyje „Potiomkinas“ (rus. Князь Потёмкин Таврический) sukilo įgula.

Filmo premjera įvyko Maskvoje 1925 m. gruodžio 5 d. Valstybiniame teatre (dabar „Meninis“ kino teatras) skambant E. Maizelio muzikai.

1926 m. Amerikos kino akademijos išrinktas geriausiu filmu ir laimėjo prizų Pasaulinėje Paryžiaus parodoje. 1954 m. pripažintas vienu iš geriausių filmų. 1958 m. Briuselyje pripažintas vienu iš 12 geriausių visų laikų ir tautų filmų pagal tarptautinę kritikų apklausą (110 balsų iš 117). 1978 m. pripažintas vienu iš šimto geriausių filmų pasaulyje.

Nebylus filmas įgarsintas 1930 m. (S. Eizeinšteinui dar esant gyvam), atstatytas 1950 m. (kompozitorius Nikalojus Kriukovas). 1976 m. (kompozitorius Dmitrijus Šostakovičius) filmas naujai išleistas kino studijoje „Mosfilm“, padedant SSRS „Gosfilm“ fondui bei S. M. Eizenšteino muziejui, meninis vadovas Sergėjus Jutkevičius.

Siužetas redaguoti

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Didelio karinio Juodosios jūros laivyno šarvuočio „Potiomkinas“, prišvartuoto Odesoje, jūreiviai sukyla dėl to, kad juos maitina mėsa su musių lervomis. Sukilimo iniciatorius įsakoma sušaudyti, bet per nuosprendžio vykdymą likusieji jūrininkai puola jų gelbėti. Laivo karininkai išmetami už borto, bet susirėmimo metu žūva sukilimo įkvėpėjas – jūreivis Vakulinčiukas. Odesos gyventojai susirenka į šio laidotuves ir palaiko laivo komandą. Iškviesta kariuomenė negailestingai šaudo į taikius gyventojus ant Odesos laiptų. Numalšinti sukilimo išsiunčiama karinė eskadra, bet jūreiviai atsisako šaudyti į sukilėlius, ir šarvuotis „Potiomkinas“ pergalingai plaukia pro karinių laivų rikiuotę. Filmo finale ant šarvuočio stiebo iškilmingai plevėsuoja sukilėlių iškelta raudona vėliava (šiame epizode kiekviename nespalvotame kadre vėliavą nudažė raudonai pats režisierius). Filmas baigiasi kadru, kuriame šarvuotis „išplaukia“ iš filmo į salę.

Filmo muzika redaguoti

Filmui „Šarvuotis Potiomkinas“ buvo parašytos kelios muzikos versijos. Labiausiai vykusios buvo Edmundo Maizerio ir Dmitrijaus Šostakovičiaus sukurtos versijos.

Pasak „Kino žinovo užrašų“ pagrindinio redaktoriaus Aleksandro Troščino, kompozitorius Edmundas Maizelis, kuris pirmasis sukūrė muziką „Šarvuočiui „Potiomkinui“, glaudžiai bendravo su S. Eizenšteinu. S. Eizenšteinas manė, kad E. Maizelio muzika beveik idealiai tinka filmui. Muzika buvo papildyta garso efektais. Tai sudarė papildomą emocinį įspūdį žiūrovui. A. Troščinas atsimena: „Žiūrėdamas filmą su muzika, netikėtai pajutau gyvuliškos baimės jausmą, pavyzdžiui, Odesos laiptų epizode. Taip sukurta ir realizuota taip, kad tave apima baimė ir nebežinai, kur dėtis“. Deja, ne visa ši muzika išliko, bet 2005 m. jubiliejinis filmo rodymas Berlyne su E. Maizelio muzika tapo sensacija ir sukėlė furorą kino pasaulyje.

2007 m. vokiečių kompanija Transit Classics restauravo pilną filmo versija su E. Maizelio muzika, kurią teko papildyti, kad būtų įgarsinti iki tol cenzūros iškirpti kadrai. Buvo išleistas šios versijos DVD.

Pati žymiausia filmui parašyta muzikos versija – Dmitrijaus Šoštakovičiaus. 1976 m., perrašant filmą į naujesnę juostą, buvo pritaikytos Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijos: 5-oji, 8-oji ir 10-oji bei „Devyni šimtai penktieji metai“. Ji taip harmoningai derėjo su vaizdu, kad daug kur muzika ir filmas beveik sutapo.

Naujausi muzikiniai takeliai šiam filmui yra 2004 m. popmuzikos dueto Pet Shop Boys kūrinys, įrašytas kartu su Drezdeno simfoniniu orkestru [1], bei 2007 m. išleistas Del Rey ir grupės „The Sun Kings“.

Filmo siužeto panaudojimas kituose filmuose redaguoti

Filmas pateko ir į komedijų kūrėjų akiratį. Tarybų SąjungosLenkijos filme „Deža vu“ yra epizodas, kuriame amerikiečių gangsteris, samdomas žudikas, gaudydamas mafijos išdaviką, pastumia vaikišką vežimėlį. Kitame humoristiniame filme herojai, sunaikinę juostą su šiuo filmu, vaidina sceną ant laiptų, o pagrindinis herojus turi gulėti vežimėlyje, riedančiame nuo laiptų.

Pastabos redaguoti

Nuorodos redaguoti