Šandu

Šandu 上都
Šandu
Koordinatės	42°21′35″ š. pl. 116°10′45″ r. ilg.
Vieta	Vidinė Mongolija, Kinija
Regionas	Centrinė Azija
Istorija
Statytojas	Juan dinastija
Pastatytas	1252 m.
Sugriautas	1403 m.
Tauta	kinai, mongolai
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1389

Šandu (mong. Шанду), kitaip Šangdu, Šanadu (kin. 上都, pinyin: Shàngdū) – senovinio miesto liekanos dabartinės Kinijos Liaudies Respublikos šiaurėje, Vidinėje Mongolijoje, 28 km į šiaurės vakarus nuo Dolon Nūro; valdant Kublaichanui tai buvo Juanų dinastijos Kinijos vasaros sostinė.

Miestas pradžioje vadintas Kaipingu (kin. 开平, pinyin: Kāipíng) ir 1252–1256 m. pastatytas kinų architekto Liu Bingdžongo. 1264 m. miestas pervadintas į Šandu („aukštutinis miestas“). 1275 m. mieste lankėsi žymus venecijiečių keliautojas Markas Polas – jis rašė, kad mieste yra gausiai puošti balto marmuro rūmai, kuriuose gyvena chanas, rūmus supa 16 mylių ilgio siena, kuri apima parką, upelius, karališkąjį žvėryną, nendrinius rūmus, kuriuose chanas poilsiauja. Dauguma Juanų imperatorių kartu su visa mongolų kariuomene karštais vasaros mėnesiais išsikeldavo iš Pekino, ir apsistodavo Šandu. Tiesa, daugeliu prekių miestą tekdavo aprūpinti iš Kinijos, pro čia nėjo prekybiniai keliai. 1369 m. miestą sugriovė Mingų kariauna, vadovaujama Džu Juandžango. Šandu buvo sunaikintas, o paskutinis Juanų chanas Togontemeras buvo priverstas bėgti Mongolijon. Miestas vėl pavadintas Kaipingu, bet savo reikšmės nustojo. Imperatorius Hongvu į miestą atkraustė 5000 gyventojų, o valdant Jonglėjui čia dažnai apsistodavo Mingų kariuomenė. 1403 m. miestas buvo apleistas.

Nors XIX a. pab. dar buvo likę miesto griuvėsiai, XX a. pab. vietovė buvo visiškai tuščia, nes miesto liekanas apylinkių gyventojai panaudojo kaip statybines medžiagas. 2002 m. pradėti miesto atkūrimo darbai.

2012 m. Šandu (Šanadu) įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.