Šalyno holokausto aukų kapai

Holokausto memorialas
Šalyno holokausto aukų kapai

Bendras holokausto kapų vaizdas iš pietryčių pusės
Šalyno holokausto aukų kapai
Šalyno holokausto aukų kapai
Koordinatės
56°00′26″š. pl. 21°30′58″r. ilg. / 56.007192°š. pl. 21.516028°r. ilg. / 56.007192; 21.516028
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Plotas 0,04 ha
Naudotas 1941 m.
Registro Nr. 10980

Salantų miestelio žydų žudynių vieta ir kapas (valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 10980, senas registro kodas – I51, senas kultūros paminklo numeris – IV382) – holokausto aukų kapai šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šalyne (Kūlupėnų seniūnija), 7 km į pietvakarius nuo Salantų, 0,84 km į vakarus nuo kelio  226  KartenaKūlupėnaiSalantai , Kūlupio kairiajame krante.

Paminklinis akmuo holokausto aukoms atminti
Holokausto aukų kapas 1984 m.
Holokausto aukų kapas 2010 m.

Vieta redaguoti

Apleisto žvyro karjero vakarinis pakraštys. Paviršius nelygus, žemėja į vakarus, link Kūlupio upelio. Rytinėje dalyje iš daubos kyšo stambus, 3,16 m ilgio rytų–vakarų kryptimi, 2,0 m pločio ir 1,54 m aukščio riedulys. Rytinėje jo pusėje pritvirtinta juodo šlifuoto akmens memorialinė plokštė, kurioje iškalta Dovydo žvaigždė ir įrašai jidiš ir lietuvių kalbomis:

דאָ אין יאָר 1941

דערהארגעט 18 ײדן

ŠIOJE VIETOJE 1941 m.

NUŽUDYTA 18 ŽYDŲ

10 m į vakarus–pietvakarius nuo akmens yra 2,4 x 4,2 m dydžio, šiaurės–pietų kryptimi pailgas sampilas, žymintis kapą, kurį juosia metalinė ažūrinė tvorelė.

Į šiaurės rytus nuo akmens pastatytas trikampio skerspjūvio juodo šlifuoto akmens tipinis holokausto aukų kapų ženklas nuožulniai nukirsta viršūne, kurioje iškalta Dovydo žvaigždė, o priekinėje plokštumoje – įrašas lietuvių ir anglų kalbomis: „HOLOKAUSTO AUKŲ KAPAI / HOLOCAUST MASS GRAVES / 30 M“.

Teritorijos plotas – 0,04 ha.

5 km į šiaurės rytus yra Salantų holokausto aukų kapai ir Salantų žydų senosios kapinės, 8,9 km į rytus – Salantų žydų moterų ir vaikų žudynių ir laidojimo vieta.

Istorija redaguoti

1941 m. birželio 22 d. hitlerinės Vokietijos kariuomenei užėmus Salantų miestelį, slaptoji valstybės policija, padedama esesininkų ir pagalbinės policijos pirmosiomis karo dienomis suėmė visus miestelyje ir apylinkėje gyvenusius žydų tautybės gyventojus, kuriuos įkalino sinagogos teritorijoje įrengtame gete. Liepos mėnesio pradžioje 11 žydų vyrų ir apie 140 moterų buvo išsiųsta lauko darbams į Šalyno dvarą. Po kelių dienų moterys ir merginos buvo išskirstytos darbams pas aplinkinių kaimų ūkininkus, o vyrai palikti dirbti dvare.

Liepos mėnesio pirmoje pusėje saugumo policijos pradėtos Salantų žydų žudynės neaplenkė ir į Šalyną išvežtų žydų. Čia žuvusių aukų skaičius įvairių tyrinėtojų duomenimis labai skiriasi. Holokausto Lietuvoje atlase nurodoma, kad Šalyne nužudyta 18 aukų.[1] Salantų žydų bendruomenės istoriją tyrinėjantis Paulius Vaniuchinas surinko duomenimis, kad Šalyne palaidota 45–50 holokausto aukų.[2]

Prasidėjus žydų naikinimui, liepos viduryje į Šalyną atvyko Salantų pagalbiniai policininkai, kurie suėmė dvare dirbusius visus 11 žydų tautybės vyrų, nuvedė į šalia buvusį žvyro karjerą ir sušaudė.[3] Pas ūkininkus dirbusios žydės saugumo policijos įsakymu rugpjūčio pabaigoje buvo grąžintos į dvarą, iš kurio apie 100 moterų buvo išgabenta į Salantus, o vėliau sušaudytos Šateikių Rūdaičių girioje. Dvare liko apie 40 merginų, iš kurių vienai, Basiai Abelmanaitei, pavyko pabėgti ir rasti iki karo pabaigos prieglobstį pas Imbarės kaimo ūkininkus Sofiją ir Praną Kasperaičius.[4] Kitos 30–35 merginos rugsėjo 12 d. buvo sušaudytos tame pačiame karjere, šalia vyrų. Dar 4 jaunos moterys buvo paliktos dvaro karvėms melžti, tačiau jas netrukus prie Eglinskų sodybos sušaudė iš Salantų atvykę du pagalbiniai policininkai.

Žudynių vieta 1970 m. buvo paskelbta vietinės reikšmės istorijos paminklu (IV382),[5] 1997 m. įrašyta į kultūros vertybių registro istorinių vietų sąrašą (I51),[6] 2005 m. pripažinta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[7]

Šaltiniai redaguoti

  1. Holokausto Lietuvoje atlasas. Sudarė Milda Jakulytė-Vasil. Vilnius, 2011
  2. Paulius Vaniuchinas. Dėl Salantų žydų žudynių vietos ir kapo (Šalyno k., Kūlupėnų sen., Kretingos r. sav.) duomenų patikslinimo kultūros vertybių registre ir naujo vardo suteikimo objektui. Lietuvos kultūros paveldo organizacijos raštas KPD direktorei, 2015-11-02
  3. Romualdas Beniušis. 1965 metų šūvių Didžiųjų Žalimų kaime paslaptys. – Vakarų ekspresas – 2015 m. liepos 15 d.
  4. Romualdas Beniušis. Pagarba holokausto aukoms – mūsų kultūros dalis. – Pajūrio naujienos – 2013 m. birželio 21 d. – Nr. 752
  5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1975. – P. 65, eil. Nr. 383
  6. Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14. – P. 58
  7. Lietuvos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“

Nuorodos redaguoti

  • „Salantų žydų žudynių vieta ir kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-08-16.
  • Žydų žudynės prie Šalyno kaimo. - Holokausto Lietuvoje atlasas
  • Romualdas Beniušis. Pagarba holokausto aukoms - mūsų kultūros dalis. - Pajūrio naujienos –2013 m. birželio 21 d.
  • Romualdas Beniušis. Pagarba holokausto aukoms – mūsų kultūros dalis. - Bernardinai.lt – 2013 m. birželio 22 d.
  • Vakarų ekspresas – 2015 m. liepos 15 d.