Šalmabudė
Mycena | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Tamprioji šalmabudė (Mycena epipterygia) | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
Index Fungorum |
Šalmabudė (Mycena) – šalmabudinių (Mycenaceae) šeimos grybų gentis.
Vaisiakūniai vidutinio dydžio arba smulkūs. Kepurėlė kūgio ar varpelio pavidalo su priaugtiniais lakšteliais. Auga miškuose, parkuose, soduose, laukuose, pievose. Dygsta vasarą ir rudenį. Kai kurios rūšys yra valgomos, tačiau yra ir nuodingų bei medžių lapų ligų sukėlėjų.[1]
Gana didelė rūšių skaičiumi gentis. Lietuvoje užregistruotos 56 šalmabudžių rūšys: miško paklotės, medienos saprotrofai; aktyvios lignino ir celiuliozės ardytojos, gana svarbios miško gyvenime.
Lietuvoje auga šios rūšys:
- Dvokiančioji šalmabudė (Mycena pura). Nuodinga.
- Geltonkotė šalmabudė (Mycena acicula)
- Kupstinė šalmabudė (Mycena inclinata)
- Laibakotė šalmabudė (Mycena vitilis)
- Papartinė šalmabudė (Mycena pterigena)
- Pilkšvarudė šalmabudė (Mycena hiemalis)
- Raudonkraštė šalmabudė (Mycena sanguinolenta)
- Raudonsultė šalmabudė (Mycena haematopus)
- Rausvataškė šalmabudė (Mycena zephira)
- Rožialakštė šalmabudė (Mycena galericulata)
- Rožinė šalmabudė (Mycena rosea). Nuodinga.
- Rusvoji šalmabudė (Mycena metata)
- Tamprioji šalmabudė (Mycena epipterygia)
- Vagotakotė šalmabudė (Mycena polygramma)
- Žievinė šalmabudė (Mycena meliigena)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Гарибова Л. В., Сидорова И. И. Грибы. Энциклопедия природы России. – М., 1999, с. 201.