Šahri Suchtė
Šahri Suchtė شهر سوخته | |
---|---|
Vietovės kasinėjimai | |
Koordinatės | 30°35′43″ š. pl. 61°19′35″ r. ilg. / 30.59528°š. pl. 61.32639°r. ilg. |
Vieta | Sistanas ir Beludžistanas, Iranas |
Regionas | Sistanas |
Plotas | 151 ha |
Istorija | |
Statytojas | Džirofto kultūra (?) |
Pastatytas | ~XXXII a. pr. m. e. |
Sugriautas | ~XIX a. pr. m. e. |
Laikotarpis | bronzos amžius |
Tauta | ? |
Informacija | |
Kasinėjimų datos | 1967–1978 m., dabar |
Vikiteka | VikitekaVikiteka |
UNESCO | (angl.) (pranc.): 1456 |
Šahri Suchtė (pers. شهر سوخته = Šahar-e Sūkhteh) – archeologinė vietovė rytų Irane, Sistano ir Beludžistano provincijoje, netoli Afganistano sienos. Išsidėsčiusi Sistano baseine, Helmando upės pakrantėje, prie Zabolio–Zahedano kelio.
Šahri Suchtė (dab. persų kalba – „sudegintas miestas“) yra bronzos amžiaus gyvenvietės liekanos. Vietovė apgyvendina ~XXXII a. pr. m. e. ir siejama su Džirofto kultūra. Čia, manoma, gyveno ikiarijiška bendruomenė, galimai gimininga tuo laikotarpiu klestėjusių Indo slėnio arba Elamo civilizacijų gyventojams. Išskiriami 4 gyvenvietės etapai, kuriuos skiria miesto sudeginimai. Šahri Suchtė buvo apleista ~XIX a. pr. m. e.
Rasta įvairių archeologinių radinių: ~25 ha užimantis kapinynas (25–40 tūkst. kapų), dekoruota keramika (ant keramikos dirbinių yra pirmykštės animacijos užuomazgų), krepšiai, kilimai, kiti tekstilės gaminiai, metalo dirbiniai. Taip pat yra ir neįprastų radinių: akies protezas, operacijomis pakeistos kaukolės, žaidimų kauliukai. Gyventojai vertėsi gyvulininkyste (augino buivolus, kupranugarius), drėkinamąja žemdirbyste.
Šahri Suchtę XX a. pr. atrado žymus archeologas Aurelis Steinas. 2014 m. objektas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.