Šūkliai

Portal.svg
Šūkliai
[[Vaizdas:|270px]]

Šūkliai
Koordinatės 54°42′29″š. pl. 22°53′02″r. ilg. / 54.708°š. pl. 22.884°r. ilg. / 54.708; 22.884 (Šūkliai)Koordinatės: 54°42′29″š. pl. 22°53′02″r. ilg. / 54.708°š. pl. 22.884°r. ilg. / 54.708; 22.884 (Šūkliai)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybės vėliava Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija Kybartų seniūnija
Gyventojų skaičius 37 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šūkliaĩ

Šūkliai – kaimas Vilkaviškio rajone, Kybartų seniūnijoje. Išliko didelis buvusio dvaro parkas.

IstorijaKeisti

Pirmąkart Šūklių vardas paminimas 1595 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos privilegijoje Jonui Vyšniauskui ir jo žmonai Galinai Bankovskai.

Vos 3 km į vakarus nuo Žaliosios gyvenvietės, Širvintos ir Šeimenos santakoje, 9 ha sulaukėjusiame parke stovi Šūklių dvaro sodybos pastatai. Legendos byloja, kad rūmai iškilo senoje kryžiuočių piliavietėje.

XVII a. Šūkliai priklausė Kauno pavieto Alvito seniūnijai. 1694 m. dvare įvykdyta inventorizacija. 1827 m. Šūklių dvare gyveno 410 gyventojų. XIX a. viduryje savininko Viktoro Gauronskio iniciatyva iškilo ponų rūmai (apleisti tebestovi iki šiol). Aplink suvešėjo angliško stiliaus parkas su kuklias gėlynais. Paskutinysis Šūklių dvaro savininkas Viktoro sūnus Stanislavas (1860–1942) valdė 1115 margų žemės (1868 m. duomenys). Jo žmona kunigaikštytė Helena Liubomirskytė–Gauronskienė (1870–1950) įsteigė vaikų prieglaudą, kurioje veikė ir slapta daraktoriška mokykla.

Jųjų sūnus Janas Gawronskis (1892–1983) užaugęs tapo lenkų rašytoju ir diplomatu.[2] Buvo vedęs žinomo italų dienraščio „La Stampa“ įkūrėjo dukterį Lucianą Frassatį (1902–2007), abu Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo Antinaciniame pasipriešinime. Šeima užaugino Jasių Gawronskį (g. 1936), Italijai atstovavusį europarlamentarą.[3]

Po Pirmojo pasaulinio karo Šūkliai įėjo į Nepriklausomos Lietuvos sudėtį. 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymo duomenimis kaimas buvo pati didžiausia, 3678 gyv. turinčio, Žaliosios valsčiaus vietovė.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2011 m.
1888 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
245 452
266 (kaime)
186 (dvare)
105 84 23 44 48 37


Žymūs žmonėsKeisti

IšnašosKeisti

ŠaltiniaiKeisti