Ščebnica
| Ščebnica | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta 2016 m. | ||
  Ščebnica |
||
| 54°50′38″š. pl. 24°26′10″r. ilg. / 54.844°š. pl. 24.436°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kaišiadorių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kaišiadorių miesto seniūnija | |
 Vikiteka |
Ščebnica | |
Ščebnica (seniau Tšabnyca, Liniškės) – buvęs kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, dabar Kaišiadorių miesto dalis, esanti 2 km į pietus nuo miesto centro, abipus kelio 142 Kaišiadorys–Žiežmariai . Per kaimą tekanti Lomena užtvenkta, suformuoti tvenkiniai, šalia kurių įrengta poilsiavietė. Yra Girelės kolektyviniai sodai.
Etimologija redaguoti
Ščebnicos (Ščėbnicos) vardas kildinamas nuo lenkiško žodžio „šcėbac” – kirsti. Seniau čia būta miško, kuris liko iškirstas. Nuo to ir vieta įgavusi tokį vardą.
Istorija redaguoti
Ščebnicos užusienis (1 sodyba, 17 gyventojų katalikų) paminėtas 1892 m. „Lenkijos Karalystės geografiniame žodyne“.[2] 1897 m. Rusijos gyventojų surašymo medžiagoje minimas Ščebnicos palivarkas, priklausęs Balaševičiui (8 gyventojai, 90 dešimtinių žemių). 1923 m. palivarke buvo 3 sodybos, 28 gyventojai. Šis palivarkas, priklausęs Jadvygai Raginskienei, 1924 m. išdalintas sklypais.
XX a. tarpukariu kaime prie kelio Kaišiadorys–Kruonis buvo pastatytas raudonų plytų koplytstulpis, virš kurio įrengta koplytėlė su Švč. Marijos statulėle. Įvairių religinių švenčių progomis koplytstulpis būdavo puošiamas gėlėmis. Nugriautas pokario metais. Po nepriklausomybės atkūrimo koplytėlė atstatyta. 1991 m. liepos 17 d. ją pašventino Žiežmarių parapijos klebonas kunigas K. Kazlauskas.
Šalikelėje prie tvenkinio stovi sovietmečio paminklas – 10 m aukščio obeliskas (dail. Leonas Vytautas Glinskis ir arch. Zigmas Sakalauskas). Čia 1960 m. buvo pastatytas paminklinis akmuo (aut. Antanas Nesavas) vokiečių 1941 m. sušaudytiems 18 sovietinių aktyvistų. Jų palaikai 1972 m. perkelti į naujas karių kapines prie Girelės miško.
1983 m. prie vieno iš tvenkinių įrengta kaišiadoriečių poilsiavietė su plaukimo takais, šuolių į vandenį bokštais.
Gyventojai redaguoti
 | ||||||||
| 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1989 m.sur.[7] | 2001 m.sur.[8] | 2011 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 28 | 53 | 42 | 9 | 2 | 1 | 83 | ||
| ||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Trzebnica. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 559 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Ščebnica. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 373 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.