Čysta Būdos mūšis

Čysta Būdos mūšis
Data 1863 m. vasario 2 d. Vieta Europa, Rusijos imperija, Lenkijos Kongreso karalystė, Marijampolės apskritis, Čysta Būda Rezultatas Rusijos kariuomenės pergalė
Konflikto šalys
1863 m. sukilėliai	Rusijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Karolis Jastržemskis	Dmitrijus Suchodolskis
Pajėgos
130-200	~300
Nuostoliai
~30	nežinoma

Čysta Būdos mūšis – mūšis, įvykęs 1863 m. vasario 2 d., pirmosios 1863–1864 m. sukilimo kautynės su Lietuvos teritorijoje.

Priešistorė

Prasidėjus 1863–1864 m. sukilimui, 1863 m. sausio pradžioje Tautinės vyriausybės Augustavo vaivadijos komisaras Józefas Piotrowskis sukvietė organizatorius į prie Pilviškių esantį Antanavo dvarą, čia išsirinko vaivadijos karinį viršininką ir numatė savanorių susirinkimo vietą Vilkaviškyje.

Pirmas 130 sukilėlių savanorių būrys, vadovaujamas Marijampolės mokytojo Žukovskio, buvo prisaikdintas Čystos Būdos kaimo (Marijampolės apskr.). Netrukus vadovavimą jam perėmė dimisijos karininkas, Kirsnos palivarko savininkas Karolis Jastšembskis.

Mūšio eiga

1863 m. vasario 2 d. nuo 130 iki 200, daugiausiai dalgiais ginkluotų sukilėlių būrys, mėgino užimti Vinčų geležinkelio stotį ir Šilakojo miške prie Čystos Būdos kaimo susikovė su sukilėlius malšinti pasiųstu Rusijos Imperijos Dvyliktojo husarų pulko eskadronu (pulko vadas generolas majoras Dmitrijus Suchodolskis).

Sukilėliams nepavyko užimti stoties, patyrę pralaimėjimą jie atsitraukė į miškus. Apie 30 sukilėlių ir būrio vadas žuvo.

Įamžinimas

2013 m. prie Čysta Būdos kaimo, Sasnavos seniūnijos Šilakojo miške atidengtas paminklinis akmuo.