Čouganas

Čouganas (viduriniąja persų k.: čaukān ar čōkān, pers. چوگان ایرانی azer. Çövkən) – tradicinis rytietiškas komandinis žaidimas ant arklių, šiuolaikinės žirgų sporto šakos polo pirmtakas. Nuo senų laikų jis buvo laikomas aristokratišku žaidimu ir buvo žaidžiamas atskirame lauke, ant specialiai tam paruoštų žirgų. Varžybose taip pat dalyvavo šacho šeimos atstovai. Čougano žaidimas viduramžiais Rytų šalyse buvo svarbiu kavalerijos karių parengimo etapu. Šiandien paplitęs tarp azerbaidžaniečių, tadžikų, persų ir uzbekų.[1]

Čouganas XVI a. persų miniatiūroje iš Tebrizo
Čouganas Azerbaidžane

Čougano tradiciniam jojimui naudojama Karabache išvesta veislėKarabacho arkliai (azer. Qarabağ atı). Čouganas yra nacionalinė sporto šaka Azerbaidžane, 2013 m. įrašyta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, reikalaujanti skubių priemonių tradicijos išsaugojimui[2]

IstorijaKeisti

Komandinio žaidimo ant arklių istorijos ištakos siekia pirmojo mūsų eros tūkstantmečio vidurį. Per amžius jis buvo labai populiarus tiek Azerbaidžane, tiek Vidurinėje Azijoje, Irane, Turkijoje, Irake ir kaimyninėse šalyse. Žaidimo fragmentai buvo periodiškai vaizduojami senovės miniatiūrose, taip pat buvo pateikiami išsamūs žaidimo aprašymai ir taisyklės senoviniuose rankraščiuose. Tuometinėje islamo pasaulio kultūros sostinėje Bagdade surengtos pirmosios tarptautinės čougano žaidynės tarp raitelių iš Viduriniųjų Rytų. Žymūs poetai Sadis (1208–1281) ir Ališeras Navoji (1441–1501) čouganą minėjo savo knygose.

Britai suvaidino didelį vaidmenį skleidžiant ir plėtojant žaidimą Europoje ir visame pasaulyje. Čouganas XIX a. pradžioje iš Indijos pateko į Angliją, kur tapo vis populiaresnis, o naujų taisyklių įvedimas prisidėjo prie greito šio žaidimo plitimo Europoje ir Amerikoje. Britų iniciatyva šis žaidimas įgijo dabartinį pavadinimą – žirgų polas. Jis buvo įtrauktas į 1900 m. Paryžiuje vykusių vasaros II olimpinių žaidynių programą. Varžybose dalyvavo 5 komandos iš trijų šalių.

ŠaltiniaiKeisti

 

Vikiteka