Atverti pagrindinį meniu

Čiukčių kalnynas (rus. Чукотское нагорье), dar vadinamas Čiukčių kalnagūbriu (Чукотский хребет) arba Anadyrio kalnagūbriu (Анадырский хребет) – vidutinio aukščio kalnų virtinė šiaurės rytų Azijoje, Rusijoje, Čiukotkoje. Tęsiasi nuo Čaūno užutėkio ir į rytus nuo Amguemos pereina į 500–1000 m aukščio aukštumas ir kalvagūbrius. Ilgis apie 450 m. Aukščiausios viršūnės yra šiaurėje – Šelago (1105 m), Ekiatapo (1522 m), Pegtymelio (1810 m).

Šiauriniai gūbriai sudaryti daugiausia iš smiltainio ir skalūnų bei granitinių intarpų, o pietuose būdingos vulkaninės uolienos. Yra alavo, gyvsidabrio, akmens anglies telkinių. Čiukčių kalnynas sudaro vandenskyrą tarp Arkties vandenyno jūrų baseino upių (Pegtymelis, Paliavamas, Amguema) ir Beringo jūros baseino upių (Belaja, Kančalanas).

Būdingas rūstus, darganotas klimatas. Žiema trunka 7–8 mėnesius, vasara trumpa ir vėsi. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -15 °C pietryčiuose iki -30 °С, liepos temperatūra – nuo 3 °С šiaurėje iki 10 °С pietuose. Per metus iškrenta 250–400 mm kritulių. Rytinėje dalyje dažnai tvyro rūkas.

Prie jūrų krantų prieinančiose kalnų srityse veši tundra (viksvų ir švylių kemsynai) bei plyti pelkės, žemutiniuose kalnų šlaituose auga kalnų tundros augmenija, o viršūnėse tvyro kalnų arktinė dykuma.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Didžioji tarybinė enciklopedija, T. XXIX (Чаган—Экс-ле-Бен). – Maskva: Советская энциклопедия, 1978 Interaktyvi nuoroda: Чукотское_нагорье.