Čitagongo sritis (beng. চট্টগ্রাম বিভাগ) – sritis pietryčių Bangladeše, Bengalijos įlankos pakrantėje. Ribojasi su Dakos ir Silhato sritimis šiaurėje, Indijos valstijomis Mizoramu ir Tripura rytuose bei Mianmaru pietuose. Administracinis centras – Čitagongas.

Čitagongo sritis
beng. চট্টগ্রাম বিভাগ
Valstybė Bangladešo vėliava Bangladešas
Administracinis centras Čitagongas
Rajonų skaičius 11
Gyventojų (2022) 33 202 326[1]
Plotas 33 915 km²
Tankumas (2022) 979 žm./km²

Šiaurinė ir vakarinė srities dalis yra pelkėtoje deltoje, o rytinę ir pietinę dalį užima miškingi kalnai.

Istorija

redaguoti
 
Budistinė Arakano stiliaus šventykla
Pagrindiniai straipsniai – Bengalijos istorija ir Čitagongo kalvos.

Čitagongo srityje yra išskiriami du kultūriniai regionai. Didžiąją dalį užima istorinė Bengalija ir čia vyrauja bengalai. Tuo tarpu ryčiausias kalnuotas pakraštys, vadinamas Čitagongo kalvomis, ir čia gyvena daug smulkių etnosų: čakmai, marmai, tripuriai, tančangjai, asamai, keotai, čakai, pankhai, mro, murangai, bomai, lušei, khjangai ir khumiai.

Čitagongo srities teritorijos buvo labiausiai į rytus nutolusios istorinės Bengalijos teritorijos. Todėl čia valstybingumas prasidėjo palyginus vėlai. Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą dabartiniame šiaurės Čitagonge susikūrė Samatatos valstybė, o pietinėje Čitagongo pakrantėje greičiausiai buvo Harikela. Jos išliko nepriklausomos nuo kitų Bengalijos dinastijų (ypač Palų) iki pat XIII a., kol jas pajungė Senų dinastija. Vėliau, kaip ir visą Bengaliją, regioną valdė Delio, Bengalijos sultonatai.

Geografiškai labai skirtingas kalvotas srities rytinis pakraštys (tradiciškai vadinamas Korpos Mohol) dėl ypač reto apgyvendinimo buvo mažai veikiamas Indijos civilizacijos. Čia gyveno daug smulkių genčių, daugiausia priklausančių tibetiečiams-birmiečiams, apie XV a. čia migravo bengalams giminingi čakmai. Šis regionas sudarė savotišką buferinę zoną tarp piečiau buvusio budistinio Arakano ir šiauriau buvusios Tripuros karalystės.

Nuo XV a. pietuose buvusi Arakano karalystė plėtė savo įtaką Čitagongo regione ir užkariavo jį. 1599 m. teritorijose buvo įkurti administraciniai vienetai htaung, sparčiai platinamas budizmas. Tik 1666 m. Mogolų imperija, užėmusi Bengalijos sultonatą, įsiveržė į Arakaną ir okupavo jo šiaurinę dalį, įskaitant Čitagongo miestą. Ilgainiui ši teritorija tapo integralia Bengalijos dalimi, kontroliuojama Bengalijos navabų. Tuo tarpu kalvotose teritorijose Arakanas išlaikė tris htaung (iš šiaurės į pietus: Mong, Čakma, Bohmong), atiduodamas juos valdyti vietos vadams, bet platindamas savo kultūrą ir kalbą. Iki šiol šiose teritorijose vis dar stiprus budizmas, ir nemaža srities gyventojų dalis yra arakaniečių palikuonys (čia vadinami marma).

1757 m. Britai įsigalėjo Bengalijoje, 1826 m. jie prisijungė Arakano karalystės teritorijas, ir tik 1860 m. – kalnuotas Arakano šiaurines dalis. Netgi po prijungimo, britų kontrolė čia išliko labai menka.

1947 m. regionas atiteko Rytų Pakistanui, vėliau nepriklausomam Bangladešui.

Suskirstymas

redaguoti

Čitagongo sritis padalinta į 11 rajonų (skliaustuose – administracinis centras).

Šaltiniai

redaguoti
Bangladešo sritys  
Barisalas | Čitagongas | Daka | Khulna | Maimansinghas | Radžšahis | Rangpuras | Silhatas