Atverti pagrindinį meniu

Čypėnų valsčius – buvęs valsčius šiaurės Lietuvoje. Centras – Čypėnai, kurį laiką Vabalninkas.

IstorijaKeisti

Sudarytas 1861 m. iš Vabalninko seniūnijos, Salamiesčio ir kitų dvarų teritorijų, sudarė 30 kaimų[1]. Pradžioje centras buvo Vabalninke, tačiau po 1863 m. sukilimo perkeltas į Čypėnus. 1915-1917 m. valdė vokiečių administracinė valdžia.

1919 m. liepos 2 d. buvo pertvarkytas Lietuvos administracinis padalijimas, valsčius priskirtas Biržų apskričiai. Čypėnų valsčius išliko, o 1922 m. centras perkeltas atgal į Vabalninką ir pervadintas Vabalninko valsčiumi.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611919 m. Panevėžio apskritis
19191922 m. Biržų apskritis


ViršaičiaiKeisti

Valsčiaus viršaičiais buvo:

  • 18791882 m. – P. Novakas
  • 18841886 m. – Antanas Pavilionis
  • 1886–1888 m. – Martynas Sarapas
  • 1888–1893 m. – Povilas Gacevičius,
  • 1893–1894 m. – Antanas Valentėlis
  • 1894–1896 m. – Jonas Levickas
  • 1896–1897 m. – Kazimieras Gritė
  • 1897–1899 m. – Antanas Paliulis
  • 1899–1901 m. – Jurgis Galvanauskas
  • 1901–1905 m. – Kazimieras Bučas
  • 1905 m. lapkritį – 1906 m. sausį – Jonas Vosylis
  • 1906–1907 m. – Konstantinas Muralis
  • 1907–1908 m. – Jonas Čepulis
  • 1908–1914 m. – Steponas Latvėnas
  • 1914–1915 m. – Konstantinas Baniulis

SeniūnijosKeisti

1872 m. Čypėnų valsčių sudarė 22 seniūnijos: Bakšėnų, Čypėnų, Dumbliūnų, Gataučių, Girsteikių, Grincagalės, Gumbelių, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kadarų, Kupreliškio, Megonių, Meiliūnų, Meliūnų, Petrukiškio, Plikių, Remeikių, Stuburų, Svilių, Vabalninko, Vileišiškių ir Zasinyčių.

1884 m. jos buvo sustambintos, liko 12. 1885 m. prijungta Stumbriškio valsčiaus Natiškių seniūnija.

18851915 m. valsčių sudarė 13 seniūnijų: Bakšėnų, Čypėnų, Gataučių, Girsteikių, Dumbliūnų, Ilgalaukių, Jasiuliškių, Kupreliškio, Natiškių, Petrukiškio, Plikių, Vabalninko ir Zasinyčių.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1884 m. ir 1901 m.
1884 m. 1901 m.
9 625 13 398


ŠaltiniaiKeisti

  1. Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. T. I: A-J. ISBN 9955-624-62-0.