Činčai
Centrinių Andų kultūra: Chincha | |
---|---|
Šalis | Peru (pietinė Kosta) |
Tautos | činčai |
Laikotarpis | IX a.-1476 m. |
Valdovai | činčaikapakas |
Činčai (isp. Cultura Chincha) – Senovės Peru (Centrinių Andų) indėnų kultūra, gyvavusi Ramiojo vandenyno pakrantėje, dabartiniame Ikos departamente. Pagrindinis kultūrinis židinys – Činčos upės slėnis. Gyvavo maždaug nuo IX a. iki 1476 m., kai buvo užkariauta inkų, vadovaujamų Tupak Jupankio.
Raida
redaguotiKultūra susiformavo susilpnėjus Vario kultūrai ir jos provincijose formuojantis vietinėms kultūroms. Neabejotinai ją veikė čia seniau, dar I tūkst. klestėjusios senovinės Naskos ir kitų kultūrų tradicijos. Paraleliai piečiau egzistavo Ikos kultūra. Neretai abi kultūros vadinamos bendru Ikos-Činčos pavadinimu.
Činča buvo politinis junginys, valdomas valdovo, tituluojamo činčaikapak. 1476 m. jų valstybę nukariavo Inkų imperija, tačiau vietos valdovai išlaikė autonomiją ir turėjo gana aukštą padėtį. Tuo metu šios kultūros ir tautos pavadinimas davė pavadinimą vienai iš keturių Inkų imperijos provincijų: Činčasuju.
Bruožai
redaguotiSlėniuose iš molinių plytų indėnai statė gyvenvietes, vertėsi žvejyba, žemės ūkiu, prekyba. Turėjo gerai išvystytą navigacijos sistemą, vėliau perimtą inkų. Činčai buvo prekybininkai, išvystę prekybą su Andų aukštikalnės tautomis rytuose, Ika pietuose ir Šiaurės Andų regionu dabartiniame Ekvadore.
Činčos indėnai gamino labai sudėtingą ir gražią tekstilę, medžio drožinius. Keramikai būdinga Ikos ir Vario kultūrų įtaka, dirbiniai puošnūs, spalvingi.
Svarbiausios činčų dievybės buvo Činčaikamakas (dievas kūrėjas) ir žvejybos deivė Urpivačai.