Paprastasis čimčiakas

Čimčiakas (Carduelis flammea) – kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Čimčiakas yra mažesnis už naminį žvirblį. Nuo čivylio skiriasi raudonu viršugalviu ir juoda gerkle.

Patino kakta ir viršugalvis raudoni. Nugarinė pusė pilkai rusva su rudomis dėmėmis. Juosmuo ir antuodegis pilki, rausvo atspalvio, išmarginti išilginėmis dėmelėmis. Plasnojamosios ir vairuojamosios plunksnos tamsiai rudos su šviesiais kraštais. Apatinė kūno dalis balsva. Krūtinė ir pagurklis rausvo atspalvio. Kūno šonuose tamsios išilginės dėmelės. Snapas gelsvas, jo galas juodas. Rainelė tamsiai ruda. Kojos juodos. Patelės krūtinė ir antuodegis be rausvo atspalvio. Jaunikliai panašūs į patelę.

Paplitimas

Arealas cirkumpoliarinis. Eurazijoje paplitęs iki Europos arktinės pakrantės, toliau į rytus iki tundrų zonos vidurio. Pietuose arealas siekia pietinę Skandinaviją, Volgos aukštupį, Obės aukštupį, Baikalą. Izoliuota arealo dalis yra Alpėse. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Britų, Sachalino, Komandorų salose. Žiemoja Europos pietuose ir pietvakariuose.

Lietuvoje dažnas traukimo metu ir žiemą. XX a. viduryje čimčiakų pastebėta ir vasarą.

Biologija

Tolimojoje šiaurėje gyvena beržynuose, alksnynuose, skurdžiuose tundros želdiniuose. Poveisiminiu laikotarpiu laikosi pamiškėse, laukuose, pakelėse, pagrioviuose. Paprastai telkiasi į įvairaus dydžio būrius, kartais – su alksninukais. Giesmelė gana skardi, trumpa.

Peri nedidelėmis, retomis kolonijomis. Lizdą suka medžiuose, krūmuose ar ant žemės iš plonų šakelių bei stiebelių, kartais įmaišo samanų. Vienoje dėtyje paprastai būna 4–5 kiaušiniai, perimi maždaug 12 dienų. Jauniklius dar maždaug dvi savaites maitina abu porelės nariai. Per metus išveda 1–2 vadas.

Minta alksnių, beržų, įvairių žolių sėklomis.

Galerija

• 
  Požymiai
• 
  Čimčiakas
• 
  Dėtis

Šaltiniai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.