Čičen Ica
| Čičen Ica Chi'ch'èen Ìitsha | |
|---|---|
 Kukulkano piramidė | |
  Čičen Ica | |
| Koordinatės | 20°40′58″ š. pl. 88°34′10″ v. ilg. / 20.68278°š. pl. 88.56944°r. ilg. |
| Vieta | Jukatanas, Meksika |
| Regionas | Mezoamerika |
| Istorija | |
| Laikotarpis | poklasikinis |
| Tauta | majai |
| Informacija | |
| Vikiteka |  VikitekaVikiteka
|
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 483 |
Čičen Ica (isp. Chichén Itzá, maj. Chi'ch'èen Ìitsha – „prie icų šulinio žiočių“) − Jukatane (Meksika) esantis majų šventyklų miestas, buvęs politinis, ekonominis ir religinis šios civilizacijos centras.
Šis pavadinimas buvo naudojamas dar prieš ispanų nukariavimą, taigi, yra originalus majų pavadinimas. Jis sudarytas iš trijų elementų – chi („žiotys“, „kraštas“), ch’e'en („šulinys“) ir itza („icai“, majų tauta). Šis pavadinimas buvo duotas dėl to, kad miesto gyventojai buvo icai, o jame buvo šventasis šulinys (senotas).
Miestas įkurtas VII a. X a. miestą užėmė toltekai, o 1178 m. atkovojo trys majų miestai - valstybės (Majapanas, Icmalis bei Ušmalis ). XIV a. pabaigoje dėl iki šiol nežinomų priežasčių gyventojai staiga paliko miestą.[1][2]
1988 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 2007 m. išrinkta naujuoju pasaulio stebuklu. 2006 m. čia buvo nufilmuota Melo Gibsono veiksmo drama „Apokalipto“.
Čičen Icoje esanti Lietaus dievo Kukulkano piramidė – tai milžiniškas kalendorius. Piramidę sudaro devyni lygiai, iškloti 52 plokštėmis − tiek metų yra majų toltekų cikle. Kiekvienos iš keturių pusės laiptai turi po 91 pakopą, pridėjus viršūnės laiptelį iš viso − 365 − tiek dienų yra metuose.
Galerija redaguoti
-
Karių šventykla -
Karių šventyklos detalės -
Juego de Pelota -
El Caracol − Čičen Icos observatorija
Šaltiniai redaguoti
- "Mažoji enciklopedija. Pasaulio stebuklai". 64 psl., iliustr. UAB "BESTIARY", Vilnius 2012 m. ISBN 978-609-456-052-1
- ↑ Birx, H. (2006). Encyclopedia of Anthropology. Thousand Oaks, California. doi:10.4135/9781412952453.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - ↑ „Pre-Hispanic City of Chichen-Itza“. UNESCO World Heritage Centre. Nuoroda tikrinta 2022-01-01.