Červinskas prie Vyslos
Červinskas prie Vyslos (lenk. Czerwińsk nad Wisłą) – kaimas centrinėje Lenkijoje: tai išsidėstęs ant dešiniojo Vyslos upės kranto Mazovijos vaivadijos Plonsko apskrities valsčiaus centras.
| Červinskas prie Vyslos lenk. Czerwińsk nad Wisłą | |
|---|---|
| |
 | |
  Červinskas prie Vyslos | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Mazovijos vaivadija
|
| Apskritis | Plonsko apskritis |
| Valsčius | Červinsko prie Vyslos valsčius |
| Viršaitis | Dariušas Šurmakas (lenk. Dariusz Szurmak) |
| Gyventojų | 1 089 |
| Pašto kodas | PL 09-150 |
| Tinklalapis | www.czerwinsk.pl |
 Vikiteka |
Červinskas prie Vyslos |
Istorija redaguoti
Kaimo istorija betarpiškai susijusi su vietiniu Laterano kanauninkų vienuolynu: jį savo bulėje 1155 m. pirmąkart paminėjo popiežius Adrianas IV. Mazovijos kunigaikščiai vienuolynui dovanojo nemažai žemės ir kt. turtų, todėl ilgainiui jis krašte tapo vienu iš turtingiausių. XII a. antrajame ketvirtyje iškilo Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, ją fundavo Plocko vyskupas Aleksandras iš Malonės, taip pat kunigaikščiai: Mazovijos Boleslovas IV Garbanius ir Sandomiero Henrikas.
Kaimo gerovę įtakojo ir patogi geografinė padėtis. Išsistatęs prie Vyslos upės, kartu jis buvo ir svarbia vietove prekybos kelyje tarp Mazovijos ir Pomeranijos, todėl daug kartų buvo pultas prūsų, jotvingių ir lietuvių. Ankstyvaisiais viduramžiais kaimo teritorija buvo padalinta į dvi dalis: vakarinė priklausė vienuolynui, o rytinėje pusėje Plocko vyskupai valdė dvarą. Pastarajai gyvenvietei 1373 m. buvo suteiktos miesto teisės.
1410 m. liepą Lenkijos karalystės kariuomenė Červinsko apylinkėse Valtiniu tiltu persikėlė per Vyslą, kad susijungtų su LDK ginkluotosiom pajėgomis ir kartu žygiuotų į Žalgirio mūšį. 1422 m. Lenkijos karalius Jogaila eilinį kartą viešėjo Červinske ir čia išleido vieną iš savo įsakų, garantuojančių paveldimų dvarų neliečiamumą. XV a. Červinske vykdavo Mazovijos kunigaikštystės seimai ir vyskupijos sinodai.
1526 m. buvo prijungtas prie Lenkijos karalystės, o 1582 m. miesto teisės suteiktos ir vienuolynui priskirtai gyvenvietei. Bažnyčioje esantis Dievo Motinos atvaizdas 1647 m. buvo pripažintas stebuklingu. Nepaisant geografinės padėties privalumų, Červinskas XVII a. ėmė skursti, jį niokojo gaisrai ir potvyniai. Po šių nelaimių ir nusiaubusio Švedų tvano miestelyje teliko vos pusė iš stovėjusių namų, o XVIII a. pab. – tik keturiasdešimt. Kai 1795 m. jis buvo inkorporuotas į Prūsijos karalystę, miestiečių tegyveno vos 300 žmonių ir neveikė jokia mokykla. Dar po keliolikos metų gyventojų sumažėjo per pusę. 1815 m. miestelis įėjo į Lenkijos Kongreso karalystę, po ketverių metų uždarytas vienuolynas. 1870 m. Červinskas neteko miesto teisių ir kaip eilinis kaimas buvo įjungtas į Plonsko apskrities Seleco valsčių.
1954 m. buvo įkurta Červinsko prie Vyslos gromada (valsčiaus analogas) ir kaimas tapo jos centru, 1973 m. gromada pervadinta į valsčių. 1975–1998 m. vietovė priklausė Plocko vaivadijai.
Žymūs žmonės redaguoti
- Kaime gimė:
- Janas Fotekas (1928–2015) – lenkų kompozitorius;
- Loda Halama (1911–1996) – lenkų aktorė, balerina ir choreografė.
- Kaime mirė:
- Antanas Milvydas (1755–1837) – lietuvių kilmės Lenkijos kompozitorius ir vargonininkas.
Šaltiniai redaguoti
- A. Borkiewicz–Celińska. Osadnictwo ziemi ciechanowskiej w XV wieku (1370-1526) – Wrocław–Warszawa–Kraków, 1970
- Dzieje Mazowsza do 1526 roku, red. A. Gieysztor i H. Samsonowicz – Warszawa 1994.
- T. Mroczko. Czerwińsk romański – Warszawa, 1972
- S. Pazyra. Geneza i rozwój miast mazowieckich – Warszawa, 1959