Atverti pagrindinį meniu
Čerėja
Чарэя
Царква Міхаіла Архангела ў Чарэі.jpg
Čerėjos cerkvė

Čerėja
54°36′49″ š. pl. 29°16′35″ r. ilg. / 54.61361°š. pl. 29.27639°r. ilg. / 54.61361; 29.27639 (Čerėja)Koordinatės: 54°36′49″ š. pl. 29°16′35″ r. ilg. / 54.61361°š. pl. 29.27639°r. ilg. / 54.61361; 29.27639 (Čerėja)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Vitebsko sritis Vitebsko sritis
Rajonas: Čašnikų rajonas
Gyventojų (2009): 509
Commons-logo.svg Vikiteka: ČerėjaVikiteka

Čerėja (brus. Чарэя, rus. Черея) – miestelis Gudijoje, Vitebsko srityje, Čašnikų rajone, 38 km į pietus nuo Čašnikų, prie Čerėjos ežero. Stovi 1601–1604 m. pastatyta Šv. Mykolo cerkvė, sinagoga. Yra piliakalnis, senkapiai. Veikia vidurinė mokykla, biblioteka, klubas.

Seniau stovėjo XVII a. katalikų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, dvaro rūmai.

IstorijaKeisti

Pasak Dmitrijaus Daugėlos, vietovardis finougriškos kilmės.[1]

Čerėja šaltiniuose (Lietuvos Metrikoje) minima nuo 1454 m., kai apylinkėse Smolensko vyskupas įsteigė vienuolyną. XVI a. Čerėja tapo Sapiegų valda, buvo nedidelės „grafystės“ centras. XVIII a. iš Sapiegų, Čerėja perėjo Milošų giminės žinion. Miestelio gyventojai prisidėjo prie 1863–1864 m. sukilimo. 1877 m. Čerėjos dvare gimė lietuvių–prancūzų poetas, rašytojas, filosofas Oskaras Milašius.

1919 m. tapo Baltarusijos TSR dalimi. 1941–1942 m. buvo sudarytas Čerėjos getas (žuvo ~800 žydų).

Čerėjoje ir jos apylinkių kaimuose (Krasnaja Slobodoje, Rykovkoje) XX a. vid. gyveno nemažai lietuvių (Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliai)..[2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. [1]
  2. Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija (V t.). Bendrinės kalbos iškilimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992. p. 256–257