Čekiškės valsčius

55°10′š. pl. 23°31′r. ilg. / 55.16°š. pl. 23.52°r. ilg. / 55.16; 23.52

Čekiškės valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Čekiškė
Lietuva Lietuva
Kauno apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kauno apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kauno apskritis (1944–1948)
Vilkijos apskritis (1948–1950)

Čekiškės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kauno. Centras – Čekiškė.

Istorija redaguoti

Įkurtas XIX a. pradžioje, XIX a. viduryje jau nebebuvo, atkurtas po I pasaulinio karo. 1944 m. gruodžio 17–21 d. NKVD 3-ojo pasienio pulko batalionas Baukių, Juodaičių, Vosbutų kaimuose ir Butkiškėje sudegino 46 sodybas ir nužudė 56 žmones.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (5 apylinkės) ir Vilkijos rajonui (5 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923 [2] 240 7405 1505
1932 m. 195 7405 10 seniūnijos [3]
1949-01-01
(išsamiau)
254 10 apylinkių [4]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[6] Apylinkė, 1949 m.[7]
Butkiškė Butkiškės seniūnija Butkiškės apylinkė
Čekiškė Čekiškės seniūnija Čekiškės apylinkė
Daugeliškiai Daugėliškių seniūnija Daugeliškių apylinkė
Eikščiai Aikščių seniūnija Eikščių apylinkė
Gučkampis Gučkampių seniūnija Gučkampio apylinkė
Kilova Kilovos seniūnija Kilovos apylinkė
Lebedžiai Lebedžių seniūnija Lebedžių apylinkė
Šlapučiai Šlapučių seniūnija Šlapučių apylinkė
Vincentava Vincentavos seniūnija Vincentavos apylinkė
Vosbutai Vozbutų seniūnija Vosbutų apylinkė
Iš viso: 10 seniūnijų 10 apylinkių

Gyvenvietės redaguoti

Valsčiaus gyvenvietės:[8]

  • kaimai: Antvejų, Antkalnių, Aukštakalnių (bažnytk.), Ažulės, Baukių, Besmerčių, Butkiškės, Burlokiškės, Čekiškės, Čižiūnų, Daugeliškių, Dokalų, Dukelių, Eikščių, Gučkampio, Išlastakių, Jotautų, Joteikių, Jurgiškių, Kairių, Kilovos, Kruvandų, Kunigiškių, Langokų, Leberviškių, Lebedžių, Lučūnų, Malupių, Mileikių, Muraviankos (bažnytk.), Nojeniukų, Paliūnio, Padubysio, Pabalių, Paupstalio, Paskistuonių, Plikių, Radviliškių, Ramonų, Skubų, Smalininkų, Survilų, Šolių, Šlapučių, Šliakečių, Užbalių, Vaitkūnų, Voskaičių, Vozbutų, Žardiškių;
  • dvarai ir palivarkai: Alfredavos, Aukštakalnių, Aukštadvario, Butkiškės (Survilų), Čekiškės, Čižiūnų, Dratkalnio, Janogrado, Kilovos, Laučinių, Marčinavos (Kiaulininkų), Palazdonio, Prienų, Ringos, Severinavo, Skubų, Survilų.

Gyventojai redaguoti

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1923 Tirkiliškiai Viktoras Butkus, kunigas 1993
1924 Pagiriai Kazys Grigas, tautosakininkas 2002
1928 Barsukinė Mečislovas Sakalauskas, fotografas 2023

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 570 psl.
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 577 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 188
  8. Čekiškės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1065 psl.