Čekiškės valsčius
Koordinatės: 55°10′š. pl. 23°31′r. ilg. / 55.16°š. pl. 23.52°r. ilg.
| Čekiškės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Čekiškė |
 Lietuva
| |
| Kauno apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kauno apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kauno apskritis (1944–1948) Vilkijos apskritis (1948–1950) |
Čekiškės valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kauno. Centras – Čekiškė.
Istorija Keisti
Įkurtas XIX a. pradžioje, XIX a. viduryje jau nebebuvo, atkurtas po I pasaulinio karo. 1944 m. gruodžio 17–21 d. NKVD 3-ojo pasienio pulko batalionas Baukių, Juodaičių, Vosbutų kaimuose ir Butkiškėje sudegino 46 sodybas ir nužudė 56 žmones.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Ariogalos rajonui (5 apylinkės) ir Vilkijos rajonui (5 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923[2] | 240 | 7405 | 1505 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
254 | 10 apylinkių [3] | |||
Suskirstymas Keisti
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[4] |
|---|---|
| Butkiškė | Butkiškės apylinkė |
| Čekiškė | Čekiškės apylinkė |
| Daugeliškiai | Daugeliškių apylinkė |
| Eikščiai | Eikščių apylinkė |
| Gučkampis | Gučkampio apylinkė |
| Kilova | Kilovos apylinkė |
| Lebedžiai | Lebedžių apylinkė |
| Šlapučiai | Šlapučių apylinkė |
| Vincentava | Vincentavos apylinkė |
| Vosbutai | Vosbutų apylinkė |
| Iš viso: | 10 apylinkių |
Gyvenvietės Keisti
Valsčiaus gyvenvietės:[5]
- kaimai: Antvejų, Antkalnių, Aukštakalnių (bažnytk.), Ažulės, Baukių, Besmerčių, Butkiškės, Burlokiškės, Čekiškės, Čižiūnų, Daugeliškių, Dokalų, Dukelių, Eikščių, Gučkampio, Išlastakių, Jotautų, Joteikių, Jurgiškių, Kairių, Kilovos, Kruvandų, Kunigiškių, Langokų, Leberviškių, Lebedžių, Lučūnų, Malupių, Mileikių, Muraviankos (bažnytk.), Nojeniukų, Paliūnio, Padubysio, Pabalių, Paupstalio, Paskistuonių, Plikių, Radviliškių, Ramonų, Skubų, Smalininkų, Survilų, Šolių, Šlapučių, Šliakečių, Užbalių, Vaitkūnų, Voskaičių, Vozbutų, Žardiškių;
- dvarai ir palivarkai: Alfredavos, Aukštakalnių, Aukštadvario, Butkiškės (Survilų), Čekiškės, Čižiūnų, Dratkalnio, Janogrado, Kilovos, Laučinių, Marčinavos (Kiaulininkų), Palazdonio, Prienų, Ringos, Severinavo, Skubų, Survilų.
Gyventojai Keisti
Žymūs žmonės Keisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1923 | Tirkiliškiai | Viktoras Butkus, kunigas | 1993 |
| 1924 | Pagiriai | Kazys Grigas, tautosakininkas | 2002 |
Šaltiniai Keisti
- ↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 188
- ↑ Čekiškės valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, V t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1936-1937. T. 5: Caxias–Darbininkų Viltis, XII p., 1065 psl.