Čalčiutlikuė (nah. Chalcihuītlicueh „turinti nefritinį sijoną“) – actekų gėlų vandenų, ežerų, upių ir jūrų deivė. Laikoma Tlaloko žmona, Sencon-Mimiškoa („šiaurinio dangaus žvaigždės“) motina. Vaizduota kaip jauna moteris, sėdinti vidur vandenų, su galvos apdangalu iš mėlynų ir baltų kaspinų bei dviem didelėmis plaukų sruogomis išilgai skruostų.

Čalčiutlikuės skulptūra. Berlyno etnologijos muziejus.

Čalčiutlikuė laikyta keliaujančiųjų vandeniu globėja. Kitas jos vardas – Matlalkueitlė (Matlalcueitl; „žaliasijonė“).[1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Мифы народов мира. Чальчиутликуэ , Р. В. Кинжалов – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.