Ąžuolinė miegapelė
Eliomys quercinus | ||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus) | ||||||||||||||||||
Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
![]() Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||||
Eliomys quercinus Linnaeus, 1766 | ||||||||||||||||||
![]() Ąžuolinės miegapelės paplitimo arealas |
Ąžuolinė miegapelė (Eliomys quercinus) – graužikų (Rodentia) būrio, miegapelinių (Gliridae) šeimos graužikas.


Paplitimas pasaulyje
redaguotiSavaime paplitusios didelėje Europos dalyje. Jų didžiausios populiacijos gyvena jos pietvakariuose – Pirėnų pusiasalyje, Prancūzijoje, Italijoje, pietų Vokietijoje. Kitose Europos dalyse iki Uralo kalnų jų populiacijos retos, aptinkamos fragmentiškai.
Paplitimas Lietuvoje
redaguotiŽinoma tik viena radimvietė Varėnos rajono Perlojos girininkijoje, kur šios miegapelės stebėtos 1957–1959 metais. Tuomet jos buvo įsikūrusios paukščiams iškeltuose inkiluose. Dabar manoma kad Lietuvoje ši rūšis išnykusi. Nuo 1989 iki 2019 m. buvo įrašyta į Lietuvos raudonosios knygos 0(Ex) kategoriją.
Buveinė
redaguotiGyvena lapuočių miškuose, senuose soduose, parkuose. Ypač mėgsta miškingas vietoves su uolėtu ar akmenuotu reljefu. Gūžtos būna drevėse, uoksuose, paukščių inkiluose, kartais įsikuria kitų žvėriukų urvuose.
Apibūdinimas
redaguotiKūnas 115–160 mm ilgio, svoris 60–140 g. Snukutis smailėjantis, akys ir ausys gana didelės. Galvos šonuose juodų plaukų ruoželis tęsiasi nuo ūsų, aplink akis, skruostu palei apatinį ausies kraštą ir išplatėjęs užsibaigia iškart už ausų. Kūno viršus pilkšvai rudas, apačia balsva ar balta. Uodega ilga 9–14 cm, jos gale ilgų plaukų kuokštas, kurio viršutinėje pusėje yra juoda dėmė, apatinė ir šonai balti. Užpakalinės letenos siauros ir ilgos, III ir IV pirštai ilgesni už kitus. Ausis dengia reti trumpi plaukai.
Elgsena
redaguotiAktyvi naktį ir sutemose, o dieną miega uokse, inkile arba lizde. Lyginant su kitų rūšių miegapelėmis, ji dažniau nusileidžia iš medžių ir bėgioja žeme. Suaugusios ąžuolinės miegapelės sėslios, turi savo individualias teritorijas. Prieš žiemą užmiega ir miegas trunka iki 7 mėnesių.
Veisimosi sezonas trunka nuo gegužės iki spalio. Nėštumas trunka 22–28 dienas. Veda 2–7, bet dažniausiai 3–5 aklus ir plikus jauniklius. Jaunikliai praregi po 18–21 dienos, bet maitinami iki vieno mėnesio. Savarankiškai gyventi pradeda po dviejų mėnesių. Lytiškai subręsta kitais metais. Šiauriniame areale į metus veda vieną, pietiniame ir pietvakariniame arealuose dvi vadas.
Mityba
redaguotiVisaėdės. Minta stambesniais vabzdžiais – žiogais, vabalais. Taip pat sraigėmis, paukščių kiaušiniais ir jų jaunikliais, smulkiais graužikais, vorais, uogomis, vaisiais, riešutais, ypač ąžuolų gilėmis ir bukų riešutais. Tarp nubudusių iš žiemos miego, kartais tarp jų pasitaiko kanibalizmas.
Amžius
redaguotiGyvena iki 5 metų.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „IUCN Red List - Eliomys quercinus“. IUCN Red list.
Nuorodos
redaguoti- departments.bucknell.edu / Eliomys quercinus, anglų kalba
- raudonojiknyga.lt / Lietuvos Raudonoji Knyga – Žinduoliai
- grynas.delfi.lt / Lietuvos bioįvairovė. Ąžuolinė miegapelė | 2012 m. rugpjūčio 22 d.
- glis.lt / Didžioji miegapelė
- ekologija.lt / Susipažinkite – ąžuolinė miegapelė Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto. | 2012.02.27
- youtube.com / Gartenschläfer
- google.co.uk / Eliomys quercinus