Ąžuolinė kempinė

Phellinus robustus
Ąžuolinė kempinė( Phellinus robustus)
Ąžuolinė kempinė ( Phellinus robustus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Šiurkšteniečiai
(Wikispecies-logo.svg Hymenochaetales)
Šeima: Šiurkšteniniai
(Wikispecies-logo.svg Hymenochaetaceae)
Gentis: Kempinė
(Wikispecies-logo.svg Phellinus)
Rūšis: Ąžuolinė kempinė
(Wikispecies-logo.svg Phellinus robustus)
LogoIF.png Index Fungorum
Binomas
Phellinus robustus
(P. Karst.) Bourdot & Galzin, 1928
Sinonimas
Fomitiporia robusta
Fomes setulosus
Fomitiporia texana
Polyporus robustus
Phellinus aestriplex
Ochroporus robustus
Agaricus aestriplex
Phellinus robustus var. robustus
Phellinus robustus f. robustus
Fomes tuberosus
Ungularia tuberosa
Fomes ungulatus
Fomes yasudae
Fomes rhaponticus
Fomes texanus
Fomes squarrosus
Phellinus texanus
Phellinus bakeri
Fomes bakeri
Pyropolyporus bakeri
Pyropolyporus texanus
Fomes haematoxyli
Fomes calkinsii
Fomes crustosus
Pyropolyporus calkinsii
Pyropolyporus crustosus
Pyropolyporus haematoxyli
Scindalma robustum
Polyporus buxi
Fomes robustus
Placodes roburneus
Polyporus bakeri

Ąžuolinė kempinė (Phellinus robustus) – šiurkšteninių šeimai priklausantis parazitinis grybas. Parazituoja ąžuolus sukeldamas gelsvai baltąjį juostuotąjį ąžuolo branduolio puvinį, išplintantį ir periferinėje medienoje bei luobe, dėl ko gali susidaryti paprastos arba vėžinės žaizdos. Medžiai gali būti infekuoti per padarytas žaizdas. Lietuvoje dažnas.

IšvaizdaKeisti

Vaisiakūniai 5-30 cm skersmens, iki 15 cm storio, gumbo, kanopos pavidalo, kartais šoninių kepurėlių pavidalo, šonu tvirtai priaugę prie substrato, beveik sumedėję, kieti, himenoforo paviršius gelsvai rudas, tabako arba tamsiai ochrinės spalvos su plačiomis rievėmis. Jaunų kepurėlių paviršius beveik lygus, apšepęs, smulkiai gumburiuotas, vėliau koncentriškai vagotas, plikas, pilkšvai rudas ir beveik juodas. Vamzdeliai daugiasluoksniai, 2-5 mm ilgio, visų sluoksnių storis iki 12 cm, truputį šviesesni negu trama. Trama iki 3 cm storio, sumedėjusi, kieta, dažniausiai neryškiai juostuota, gelsva, gelsvai arba rausvai ruda, pjūvyje šilkiško blizgesio. Bazidės buožiškos, 10-15 x 7-10 mikrometrų. Poros apskritos, 0,15-0,2 mm skersmens (viename millimetre vidutiniškai 5-6), labai mažos, gelsvai rudos arba tamsiai ochrinės. Sporos kiaušiniškos arba rutuliškos, lygiu storu apvalkalėliu, menkai nusmailėjusiu pagrindu, tarsi su snapeliu, 6 – 8 x 5,5 –7 mikrometrų, gelsvos.

AugavietėKeisti

Daugiametė, auga ąžuolynuose, lapuočių miškuose su ąžuolais, parkuose dažniausiai ant gyvų ąžuolo kamienų, neretai gana aukštai ant medžio, kartais ant kelmų. Retai pasitaiko ant gyvų kaštonų,lazdynų,klevų, skroblų, bukų.

Medienos pažeidimaiKeisti

Puvinio pažeista mediena tampa ruda, vėlesnėse puvimo stadijose tarp pažeistos ir sveikos medienos sluoksnių dėl susitelkusios rudos spalvos grybienos atsiranda plonų vingiuotų tamsios spalvos linijų.

Literatūroje aprašyta keletas ąžuolinės kempinės formų ir 1 varietetas, kurie skiriasi daugiausia pagal tai, ant kokio medžio ar krūmo auga.

NuorodosKeisti