Zohar

plačiai pripažintas svarbiausias žydų misticizmo – kabalos tekstas.

Zohar, Zoharas, Zoar, (hebr.זהר‏‎ Zohar ‘spindesys, spinduliavimas, švytėjimas’) - plačiai pripažintas svarbiausias žydų misticizmokabalos tekstas. Šiame tekste yra visų pirma Toros komentarai, parašyti aramėjų ir hebrajų kalbomis, susidedantys iš pasakojimų ir dialogų.

Pirmas Zohar puslapis, Mantua, 1558 m.

Aprašymas redaguoti

Zoharas – tai knygų grupė. Jose yra ne tik rašto aiškinimai, bet ir mistinė teologija, mitinė kosmogonija ir kosmologija, mistinė fiziologija ir tai, ką mes galėtumėm vadinti antropologija.

Ji parašyta dialogų tarp legendinio Rabino Šimono bar Johajaus, jo sūnaus, mokinių ir kitų herojų forma. Herojai aptarinėja mistines Dievo ir dieviškojo pasaulio paslaptis, Visatos kilmę ir struktūrą, sielų prigimtį ir išgelbėjimą, nuodėmę, gėrį ir blogį bei kitas panašias temas.

Rabinas Šimonas bar Johajus „Rašbi“ (II amžius). Rabi Šimonas buvo vienas pagrindinių Rabi Akivos mokinių. Jis laikomas Zoharo autoriumi, palaidotas Merone, Izraelyje, į vakarus nuo Cfato.

Komentarai, vertimai ir leidimai redaguoti

Garsusis XX a. rabinas kabalistas Yehuda Ašlagas (dar vadinamas Baal ha Sulam) 1885-1955 m. yra išleidęs vienintelį pilną visos knygos „Zohar“ komentarą, vadinamąjį „Sulam“ (Laiptinė).

Turinys redaguoti

  • 1 Prologas – Akdamot sefer aZoar – Įvadas susidedantis iš eilės straipsnių aiškinančių vidinę Toros prasmę.
  • 1 Brešit A
  • 2 Brešit B
  • 2 Noach
  • 3 Lech Lecha
  • 3 Vaikra
  • 4 Chajej Sara
  • 4 Toldot
  • 5 Vayetze
  • 5 Vaišlah
  • 6 Vaišev
  • 6 Miketz
  • 6 Vaiagaš
  • 7 Vaječi
  • 8 Šėmot
  • 8 Vaera
  • 9 Bo
  • 9 Bešalah
  • 10 Itro arba

Idra rabba – (אידרא רבא – didysis posėdis, susirinkimas) dieviškojo veido ir jo slaptųjų savybių aprašymas (fiziognomika). Mistinė medžiaga apie pasaulio sukūrimą ir sandarą, apie dieviškimą, apie Adam, apie sielą. Ši dalis sudaryta iš klausimų, kuriuos mokiniai užduoda RAŠBI ir jo atsakymų. Posėdžio pabaigoje trys iš dešimties mokinių miršta iš nuostabos. Idra Zuta (אידרא זוטא – mažasis posėdis, susirinkimas) – pasakoja apie RAŠBI mirtį ir jo priešmirtinius žodžius savo mokiniams. RAŠBI reziumuoja Idra Rabba ir miršta su žodžiais „Chayim“ (ivr. חיים – Gyvybė, gyvenimas).

  • 10 Mišpatim
  • 11 Truma
  • 11 Sifra d'Cniuta
  • 12 Tetzave
  • 12 Ki Tisa
  • 12 Vaiahel
  • 13 Pekudei
  • 14 Vaikra
  • 14 Tzav
  • 14 Šmini
  • 15 Tazria
  • 15 Metzora
  • 15 Acharei Mot
  • 16 Kedošim
  • 16 Emor
  • 16 Behar
  • 16 Bechukotai
  • 17 Bemidbar
  • 17 Naso
  • 17 Beha'alotha
  • 18 Šlah Leha Hebr. originalas
  • 18 Korah
  • 18 Hukat
  • 19 Balak
  • 20 Pinchas
  • 21 Matot
  • 22 Vaethanan
  • 22 Ekev
  • 22 Šoftim
  • 22 Ki Tetze
  • 22 Vayelech
  • 22 Ha'azinu

Nuorodos redaguoti