Zmeinogorskas (rus. Змеиногорск) – miestas Rusijoje, Altajaus krašto pietuose, 360 km į pietvakarius nuo Barnaulo, prie Koroblichos upelio. Rajono centras. Keliai į Rubcovską, Šemachą, Barnaulą. Išlikęs XIX a. pab. – XX a. pr. senamiestis su pirklių namais, kalnakasybos valdyba, buvusiomis gamyklomis. Veikia krašto muziejus.

Zmeinogorskas
Змеиногорск
      
Kraštotyros muziejus Zmeinogorske
Zmeinogorskas
Zmeinogorskas
51°10′0″ š. pl. 82°10′0″ r. ilg. / 51.16667°š. pl. 82.16667°r. ilg. / 51.16667; 82.16667 (Zmeinogorskas)
Laiko juosta: (UTC+7)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Kraštas Altajaus kraštas Altajaus kraštas
Rajonas Zmeinogorsko rajonas
Įkūrimo data 1736 m.
Gyventojų (2021[1]) 9 410
Plotas 34 km²
Tankumas (2021[1]) 277 žm./km²
Altitudė 450 m
Vikiteka Zmeinogorskas
Kirčiavimas Zmeinogòrskas

Istorija redaguoti

Zmeinogorskas įkurtas 1736 m. prie pradėtų kasti sidabro telkinių. 1757 m. pastatyta tvirtovė. XVIII–XIX a. Zmeinogorskas buvo svarbiausias Rusijoje aukso ir sidabro gavybos centras. XX a. pr. gavyba sustojo, bet po 1935 m. vėl pradėtas kasti auksas ir polimetalų rūda. 1952 m. suteiktas miesto statusas.[2] XX a. pab. kalnakasybos pramonė sunyko.

Lietuviai redaguoti

Zmeinogorske, tremtinių šeimoje gimė Lietuvos architektas Vladimiras Dubeneckis (1888–1932).[3]

Šaltiniai redaguoti

  1. RUSSIA: Altai Krai, citypopulation.de
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 159
  3. Vladimiras Dubeneckis(parengė Morta Baužienė, Jolita Kančienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-01-09).