Zita Alinskaitė-Mickonienė

Zita Alinskaitė-Mickonienė (g. 1939 m. lapkričio 5 d. Pūstapėdžiai, Vilkaviškio apskritis) – Lietuvos dailininkė tekstilininkė.

Biografija redaguoti

1969 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai Vladas Daujotas, Zenonas Varnauskas, Sofija Veiverytė.

1969–1974 m. Lentvario kilimų fabriko dailininkė.

Kūryba redaguoti

Nuo 1970 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Sukūrė 20 masinės gamybos žakardinių kilimų projektų, monumentalių gobelenų visuomeniniams interjerams, parodinių tekstilės kompozicijų.

Ankstyvųjų kūrinių kompozicija grindžiama stilizuotomis, dažnai simbolinėmis žmonių figūromis, vėlesniųjų – minimalistinė, iš keleto asociatyvių motyvų monochrominiame fone. Kūryboje plėtojama santūri tautodailės raiška.^[1]

Svarbiausi kūriniai redaguoti

Jaunystė, 1972 m.
Pradalgėliai, 1975 m.
Šventė, 1979 m., Trakų pilis
Išeinantis kalnas, 1980 m.
Jūros balsas, 1982 m.
Gimtoji žemė-Sūduva, 1984 m.
Žemės ritmai, 1987 m.
Giesmė Baltijai, 1988 m., Lietuvos ambasada Maskvoje

Šaltiniai redaguoti

↑ Lijana Šatavičiūtė. Zita Alinskaitė-Mickonienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 306 psl.

[1] Lijana Šatavičiūtė. Zita Alinskaitė-Mickonienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 306 psl.

[1]