Zelenogradsko rajonas
Zelenogradsko municipalinis rajonas (rus. Зеленоградский муниципальный район), 1946–2004 m. Zelenogradsko rajonas (rus. Зеленоградский район) – Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) administracinis vienetas srities šiaurės vakarų dalyje. Rajono centras – Zelenogradskas, (liet. Krantas).
| Zelenogradsko rajonas rus. Зеленоградский район | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Sritis |  Kaliningrado sritis
| ||||||
| Administracinis centras | Zelenogradskas | ||||||
| Gyvenviečių | 5 | ||||||
| Įkūrimo data | 1946 m. balandžio 7 d. | ||||||
| Vadovas | Valerijus Gubarovas | ||||||
| Gyventojų | 32 485 | ||||||
| Plotas | 2 016 km² | ||||||
| Tankumas | 16 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | www.zelenogradsk.com | ||||||
 Vikiteka |
Zelenogradsko rajonasVikiteka | ||||||
.png)
Geografija redaguoti
Ribojasi pietvakariuose su Baltijsko rajonu, rytuose su Gurjevsko rajonu, vakaruose ir šiaurėje rajono krantus skalauja Baltijos jūra, šiaurėje – Kuršių marios. Įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Rajono plotas 2016 km², iš jų 45 000 ha žemės ūkio paskirties žemė, 19 900 ha miškas. Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – molis, durpės, rudoji anglis, nafta, smėlis, o svarbiausia – gintaras.
Istorija redaguoti
1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Kranco rajonas, kuris apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijos Žuvininkų apskritį, bet 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus rajono centro pavadinimą, pavadintas Zelenogradsko rajonu. 2007 m. spalio 25 d. rajono šiaurėje įsteigtas Svetlogorsko rajonas. Vykdant municipalinę reformą, nuo 2008 m. oficialus pavadinimas – Zelenogradsko municipalinis rajonas.
Gyventojų surašymų duomenimis Žuvininkų apskrityje 1900 m. buvo 281 gyvenvietė su 53 063 gyventojais, [1] 1910 m. – 266 gyvenvietės su 52 464 gyventojais, 1933 m. sustambinus dvarus – 103 gyvenamieji statistiniai vienetai su 65 002 gyventojais.[2] Zelenogradsko rajone 2002 m. 122 gyvenvietėse buvo 32 300 gyventojų, iš jų 14 500 gyveno miestuose, 2010 m. buvo likę 112 gyvenviečių su 32 485 gyventojais.
Ekonomika redaguoti
Pagrindinė ekonomikos šaka – poilsio industrija ir turizmas. Rajono teritorijoje yra nacionalinis parkas „Kuršių nerija“, keliolika kurortų ir kurortinių vietovių, purvo ir mineralinio vandens gydyklos, puikūs pliažai. Istorijos ir kultūros paminklų sąraše – 55 paminklai.
Rajoną kerta tranzitinis automobilių kelias Kaliningradas – Klaipėda, netoli tarptautinis Chrabrovo oro uostas, Pionersko uostas, atviras turistiniams ir pramoginiams laivams.
Savivalda redaguoti
Rajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas:
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai |
| Muromskojė | Муромское | Gut Laptau | Labota, Laptuva |
| Pereslavskojė | Переславское | Drugehnen | Drugėnai |
| Povarovka | Поваровка | Gut Kirpehnen | Kirpainys |
| Romanovas | Романово | Pobethen | Pabėčiai, Pabėtai |
| Šatrovas | Шатрово | Weidehnen | Vaidėnai |
| Višniovojė | Вишневое | Wosegau | Vozgava |
Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 rajone sudaryti:
Vietovardžiai redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. Archyvuota kopija 2015-07-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- ↑ Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.
Nuorodos redaguoti
- Rajono bendradarbiavimas su Pinenbergo apskritimi (Vokietija) Archyvuota kopija 2008-06-10 iš Wayback Machine projekto.