Vytautas Kazakevičius (1951)
Vytautas Kazakevičius (1951 m. spalio 11 d. Marijampolė – 2005 m. rugsėjo 7 d. Vilnius, palaidotas Marijampolėje) – Lietuvos archeologas, habilituotas daktaras.
Biografija redaguoti
1974 m. baigė istoriją Vilniaus pedagoginiame institute. 1998 m. habilituotas daktaras. 1974–2005 m. dirbo Istorijos institute, 1987–1994 m. Archeologijos skyriaus vedėjas. Nuo 1995 m. žurnalo „Archaeologia Baltica“ vyr. redaktorius, „Lietuvos archeologija“ redkolegijos narys, žurnalų „Istorija. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai“ ir „Eesti arheoloogia ajakiri“ redkolegijų narys, Lietuvos mokslo premijų komiteto narys.[1]
Mokslinė veikla redaguoti
Su Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro archeologais įgyvendino projektą „Baltai ir jų kaimynai Baltijos regione“. Tyrimų svarbiausios kryptys: I tūkstantmečio baltų materialioji kultūra, ginkluotė ir karyba, Didžiojo tautų kraustymosi atspindžiai baltų kultūroje.[2]
Jo tirti Plinkaigalio kapinynas, Kalniškių kapinynas, Kejėnų kapinynas, Miškinių pilkapynas ir Visėtiškių pilkapynas.
Bibliografija redaguoti
- II–VIII a. baltų genčių ginklai Lietuvos teritorijoje (rus. Оружие балтских племен II–VIII веков на территории Литвы: монография, Вильнюс, Мокслас, 1988 m.
- Plinkaigalio kapinynas. Lietuvos archeologija, t. 10, 1993 m.
- IX–XIII a. baltų kalavijai, Vilnius, Alma littera, 1996 m.
- Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje. II–XII-XIII amžius, Vilnius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2004 m.
- Iš baltų kultūros archeologijos, ats. redaktorius, 2000 m.
- Sėlių ir žiemgalių paminklai, Lietuvos archeologija t. 20, sudarytojas, 2000 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vytautas Kazakevičius. Vyriausiasis mokslo darbuotojas, habilituotas daktaras. Lietuvos istorijos institutas
- ↑ Laimutė Rupšytė. Vytautas Kazakevičius (1951). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 659 psl.