Vytas Mašauskas
| Vytas Mašauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. sausio 4 d. Ruzgai, Šimonių valsčius |
| Veikla | agronomas agrochemikas |
| Partija | 1964 m. SSKP |
| Alma mater | 1964 m. Lietuvos žemės ūkio akademija |
Vytas Mašauskas (g. 1938 m. sausio 4 d. Ruzguose, Šimonių valsčius) – Lietuvos agronomas agrochemikas, biomedicinos mokslų daktaras.
Biografija redaguoti
1945–1952 m. mokėsi Adomynės aštuonmetėje mokykloje, 1952–1956 m. Joniškėlio žemės ūkio technikume. 1959–1964 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1973 m. žemės ūkio mokslų kandidatas.[1][2][3]
1964–2009 m. dirbo Žemdirbystės institute; 1964–1970 m. Chemizavimo skyriaus, 1970–1980 m. Tręšimo sektoriaus, 1980–2004 m. Agrochemijos skyriaus vedėjas, nuo 2004 m. dirbo Augalų mitybos ir agroekologijos skyriuje.
Mokslinių tyrimų sritis – augalų mityba. Paskelbė apie 160 straipsnių. Išradimo autorius.[4]
Bibliografija redaguoti
- Tręšimo moksliniai pagrindai (su kitais). – Vilnius, 1981 m., rusų k.
- Lauko, sodo ir daržo kultūrų tręšimas ir kalkinimas (su kitais). – Vilnius, 1983. – 115 p.
- Tręšimo sistemos ir dirvožemio derlingumas / Veronika Vasiliauskienė, Vytas Mašauskas. – Vilnius, 1994. – 380 p.: iliustr.
- Aplinkosauga ir tręšimo planavimas: mokymo priemonė. – Vilnius, 2009. – 96 p.: iliustr.
- Nitratinių trąšų tobulinimas, naujų sukūrimas ir jų efektyvumo įvertinimas: mokslinių straipsnių rinkinys / Romas Mažeika, Vytas Mašauskas. – Jonava: Achema, 2008. – 195 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-9127-1-2
Įvertinimas redaguoti
- 1988 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.kupiskiovb.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1107:vytas-masauskas&catid=14&Itemid=73
- ↑ Vytas Mašauskas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 8
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=B Archyvuota kopija 2014-07-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytas Mašauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 407 psl.