Vytėnų dvaras
54°56′25.21″ š. pl. 23°54′28.92″ r. ilg. / 54.9403361°š. pl. 23.9080333°r. ilg.
| Vytėnų dvaras | |
|---|---|
 Dvaro pastatas 2012 m.
| |
| Vieta | Vytėnų g. 95, Kaunas |
| Įkurtas | 1925 m. |
| Rūmų stilius | Mūrinis |
| Bajorų giminės | Leonas Račiūnas |
| Parkas | Pavieniai želdynai |
| Pastatų būklė | Daugiabutis gyvenamasis namas |
| Savininkas | Račiūnų šeima |
Vytėnų dvaras – buvusi dvaro sodyba Vytėnuose, Kauno šiauriniame pakraštyje. Patogiai pasiekiama nuo automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda pro „Megos“ prekybos centrą (apie 0,9 km).
Istorija redaguoti
._Kiemas.JPG)
Dvaras įkurtas XX a. pradžioje po žemės reformos, kai buvo dalinamos Sargėnų dvaro žemės. Iš jų apie 76 ha 1925 m. įsigijo nepriklausomybės kovų dalyvis, savanoris Leonas Račiūnas. Jis sukūrė pavyzdingą dvaro ūkį, pastatė išraiškingą gyvenamąjį namą. Kartu su dvaro savininku čia gyveno ir jo brolis kompozitorius Antanas Račiūnas, kuris gyvendamas Vytėnuose užsiėmė kūryba, jo kvietimu dvare svečiavosi žymus rusų operos dainininkas Fiodoras Šaliapinas. Tikėtina, jog jis dainavo rūmų balkone 1934 m.[1]
1941 m. nacionalizuotame dvare įsteigtas daržininkystės ir sodininkystės tarybinis ūkis, tuomet – vienas pirmųjų Lietuvoje. Į Vytėnus iš Dotnuvos buvo perkelta bandymų stotis, veikusi iki 1969 m., kai buvo iškelta į Babtus. 1957–1959 m. Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu dirbo LR Prezidentas Aleksandras Stulginskis,[2] 1956 m. grįžęs po tremties į Lietuvą. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Vytėnų dvaras grąžintas Račiūnų šeimai.
Būklė redaguoti
Sovietmečiu Vytėnų dvaro sodyba atsidūrė šalia šiaurinės Kauno miesto ribos. Prie dvaro sodybos priartėjęs besiplečiantis Vytėnų privačių gyvenamųjų namų rajonas. Dvaro pastatą supa tvora, tvarkinga aplinka su pavieniais želdiniais, senų medžių eile.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vytėnų dvaras kvb.lt Archyvuota kopija 2012-11-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=7279&p_d=98444&p_k=1 Aleksandras Stulginskis
Literatūra redaguoti
- V. Skučaitė, „Kauno Aliaska“ – Iliustr. // Kauno diena. 2000, spalio 17, p. 1, 19.