Vokietija olimpinėse žaidynėse

Vokietija olimpinėse žaidynėse
TOK kodas	GER
NOK	Vokietijos olimpinis komitetas išorinė nuoroda
Olimpinė istorija
Vasaros olimpinės žaidynės
1896 · 1900 · 1904 · 1908 · 1912 · 1920 · 1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1948 · 1952 · 1992 · 1996 · 2000 · 2004 · 2008 · 2012 · 2016 · 2020
Žiemos olimpinės žaidynės
1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1948 · 1952 ·  1992 · 1994 · 1998 · 2002 · 2006 · 2010 · 2014 · 2018 ·  2022
Taip pat dalyvavo
Jungtinė Vokietijos komanda (1956–1964)  Vakarų Vokietija (1968–1988)  VDR (1968–1988) Saras (1952)

Vokietija dalyvavo beveik visose olimpinėse žaidynėse nuo pat pirmųjų modernių žaidynių 1896 m. Šalis rengė tris olimpines žaidynes, 1936 m. – vasaros ir žiemos žaidynes, o 1972 m. – vasaros žaidynes. Be to, Vokietijai buvo patikėta surengti 1916 m. vasaros ir 1940 m. žiemos žaidynes, bet jos abidvi buvo atšauktos dėl Pasaulinių karų. Po šių karų Vokietijai, kaip agresorei, buvo uždrausta dalyvauti 1920, 1924 ir 1948 m. žaidynėse. Kol šalis buvo padalinta, kiekviena iš dviejų Vokietijų boikotavo vienerias vasaros olimpines žaidynes; 1980 m. Vakarų Vokietija buvo viena iš 65 šalių, kurios nedalyvavo Maskvoje vykusiose žaidynėse, taip protestuodama prieš Tarybų Sąjungos intervenciją į Afganistaną, o 1984 m. Rytų Vokietija prisijungė prie Tarybų Sąjungos (ir keleto kitų šalių) boikoto Los Andželo žaidynėms.

Įskaitant 2012 m. Londono olimpiadą, Vokietijos sportininkai laimėjo 1662 medalius, iš kurių 539 yra aukso, 561 sidabro ir 562 bronzos. Tarptautinis olimpinis komitetas šalies laimėjimus dalina į keturias dalis, nors tik Rytų Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR) nuo 1968 iki 1988 m. siuntė atskirą sportininkų komandą varžytis su Vokietijos NOK, kuris reprezentuoja Vokietiją nuo 1896 m. 1956–1964 m. olimpiadose dalyvavo iš abiejų šalių sudaryta Jungtinė Vokietijos komanda. Taip pat po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurta trumpai gyvavusi (1947–1956 m.) Saro valstybė, kuri siuntė savo delegaciją į 1952 m. žaidynes. 1956 m. Saras tapo Vokietijos Federacinės Respublikos dalimi.

Vasaros žaidynėse sėkmingiausios sporto šakos yra baidarių ir kanojų irklavimas bei jojimas, o žiemos žaidynėse – biatlonas ir greitasis čiuožimas. Vokietijos olimpinio sporto federacija įkurta 1895 m., tais pačiais metais pripažinta TOK. Dabartinis federacijos prezidentas yra Alfons Hörmann.

Medalių lentelės

Medaliai vasaros žaidynėse Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta 1896 Atėnai 19 6 5 2 13 3 1900 Paryžius 78 4 3 2 9 7 1904 Sent Luisas 18 4 5 6 15 2 1908 Londonas 81 3 5 5 13 5 1912 Stokholmas 185 5 13 7 25 6 1920 Antverpenas nedalyvavo 1924 Paryžius 1928 Amsterdamas 296 10 7 14 31 2 1932 Los Andželas 143 3 12 5 20 9 1936 Berlynas 433 33 26 30 89 1 1948 Londonas nedalyvavo 1952 Helsinkis 205 0 7 17 24 28 1956–1964  Jungtinė Vokietijos komanda (EUA) 1968–1988  Vakarų Vokietija (FRG) ir  Rytų Vokietija (GDR) 1992 Barselona 463 33 21 28 82 3 1996 Atlanta 465 20 18 27 65 3 2000 Sidnėjus 422 13 17 26 56 5 2004 Atėnai 441 13 16 20 49 6 2008 Pekinas 463 16 11 14 41 5 2012 Londonas 392 11 20 13 44 6 2016 Rio de Žaneiras 425 17 10 15 42 5 2020 Tokijas 425 10 11 16 37 9 2024 Paryžius dar neįvyko 2028 Los Andželas 2032 Brisbanas Iš viso 201 207 247 655 7

Medaliai žiemos žaidynėse Žaidynės Atletai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta 1928 Sankt Moricas 44 0 0 1 1 8 1932 Leik Plasidas 20 0 0 2 2 9 1936 Garmišas-Partenkirchenas 55 3 3 0 6 2 1948 Sankt Moricas nedalyvavo 1952 Oslas 53 3 2 2 7 4 1956–1964  Jungtinė Vokietijos komanda (EUA) 1968–1988  Vakarų Vokietija (FRG) ir  Rytų Vokietija (GDR) 1992 Albertvilis 111 10 10 6 26 1 1994 Lilehameris 112 9 7 8 24 3 1998 Naganas 125 12 9 8 29 1 2002 Solt Leik Sitis 157 12 16 8 36 2 2006 Turinas 162 11 12 6 29 1 2010 Vankuveris 152 10 13 7 30 2 2014 Sočis 153 8 6 5 19 6 2018 Pjončanas 153 14 10 7 31 2 2022 Pekinas 149 12 10 5 27 2 2026 Milanas–Kortina dar neįvyko Iš viso 104 98 65 267 3