Virusas H5N1

Kitos reikšmės – Virusas (reikšmės).

Virusas H5N1 – paukščių gripo sukėlėjas, priklausantis Influenzavirus A viruso atmainai. Paplitimo židinys pirmą kartą aptiktas pietryčių Azijoje, tačiau nuo 2005 m. pab. ir 2006 m. pr. virusas H5N1 aptinkamas ir Europoje. Genetikai mano, kad jo mutavimas gali sukelti pasaulinę pandemiją, panašią į 1918-1919 m. gripo pandemiją (susirgimas vadintas – ispaniškuoju gripu, o populiariai ir 'ispanka') per kurią žuvo apie 20 mln. žmonių. Britų ekspertų vertinimu dabartinė pandemija gali nusinešti apie 650 tūkst. – 1 mln. žmonių gyvybių.

V (H5N1) virionas

Viruso H5N1 epidemija 2003 m. atnešė miljardinius nuostolius daugeliui pasaulio valstybių pietryčių Azijoje, Šiaurės Amerikos žemyne – Britų Kolumbijoje, (Kanada), Teksaso valstijoje ir kitur. Nuo šio susirgimo žuvo keliolika žmonių. Su epidemija kovojama naikinant visus paukščius keleto kilometrų spinduliu nuo pastebėto susirgimo vietos. Mažiau pavojingu laikomas paukščių gripą sukeliantis virusas H7N7. Viruso sklaida priklauso nuo sezoniškumo, paukščių migracijų takų artumo bei kitų faktorių. 2006 m. vasario mėnesio viduryje virusas aptiktas Riūgeno saloje Baltijos jūroje, itin svarbiame paukščių migracijų taške Šiaurės-vakarų Europai, o antroje pusėje paukščių gripas palietė ir Austriją, Vengriją.

Virusu apsikrėtę paukščiai būna apatiški, pašiauštomis plunksnomis, pamėlusia oda, laikosi atokiau, nelesa ir, netrukus krenta. Užkratas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su sergančių paukščių išskyromis, ypač fekalijomis. Mėšle virusas gali išgyventi iki 105 dienų, ypač esant didelei drėgmei ir žemai temperatūrai. Pats virusas yra aktyvus nuo 70 laipsnių šilumos iki 30 laipsnių šalčio.

Genetikai dar neaptiko mutavusių šio viruso formų.

Nuorodos

• Apie H5N1, genas ir 1918 m. pandemiją
• ES pasitarimas skirtas kovai prieš paukščių gripą^{[neveikianti nuoroda]}