Vingio parkas (Priekulė)
Šis straipsnis apie parką Klaipėdos rajone. Apie parką Vilniuje skaitykite straipsnyje Vingio parkas.
| Priekulės Vingio parkas | |
 Viena iš medžio skulptūrų. Tolumoje – gulintis Priekulės ąžuolas | |
| Tipas | peizažinis parkas |
|---|---|
| Geografinė padėtis | 55°33′21″š. pl. 21°19′38″r. ilg. / 55.5559°š. pl. 21.3271°r. ilg. |
| Statusas | atviras lankymui |
| Plotas | 13 ha |
| Įkurtas | XIX a. vid. |
| Valdytojas | Priekulės seniūnija |
| Darbo laikas | neribojamas |
| Pėsčiųjų takai | yra |
| Adresas | Priekulė, Klaipėdos raj. |
Vingio parkas – parkas, esantis Klaipėdos rajono savivaldybėje, Priekulėje, vaizdingo Minijos upės vingio dešiniajame krante. Pasiekiamas iš Vingio gatvės, ties Ievos Simonaitytės namu-muziejumi, kur yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, prasideda pagrindinis parko takas. Parko teritorija didele dalimi apribota upės kilpos, pasitaiko potvynių užsemiamų plotų.[1] Jame nutiesti pasivaikščiojimo takai, įrengtos atokvėpio vietos, pastatyta tautodailininkų istorinės tematikos medžio skulptūrų. Iš parko matoma kitame krante ant apsauginio pylimo stovinti atnaujinta Stragnų koplyčia-mauzoliejus.
Istorija redaguoti
Dabartinis, 13 ha užimantis peizažinio stiliaus elementų turintis Vingio parkas Priekulėje įveistas XIX a. viduryje.[2] Teritorija priklausė dvarininkams Šperberiams, valdžiusiems Priekulės dvarą. Parkas buvo populiari miestelio visuomenės ir vietos organizacijų, tarp jų „Vilties“ jaunimo draugijos, Priekulėje veikusios 1919–1939 m., renginių vieta. Tarpukariu vykdavo šventinės eisenos nuo geležinkelio stoties iki Vingio parko. Eisenos priekyje jodavo ant žirgų tautiniais drabužiais pasipuošusios lietuvės, po jų – lietuvių organizacijų kolona, pamario žvejai, miestelio amatininkai bei ugniagesiai su savo darbo įrankiais. Vingio parke būdavo atliekama sportinė programa, sakomos kalbos.[3]
Nė viena šventė Priekulėje nevykdavo be žirgų.[4] Daugelį metų vasaromis parko konkūrų aikštelėje vyksta žirgų sporto varžybos, skirtos Edmundo Klimovo taurei laimėti.
Parke iki šių dienų išliko daug senų ąžuolų, liepų, uosių, klevų. Išskirtiniai, įrašyti į saugomų medžių sąrašus: Priekulės (G. Posernos), Vingio parko, Šperberių ąžuolai, Ievos Simonaitytės bukas.[5][6]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Priekuliškių galvosopis – gelbėti krantinę gargzdai.lt
- ↑ Priekulės Vingio parkas klaipedosrajonas.lt
- ↑ „Viltis“. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. IV (Rahn–Žvižežeris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ Priekulės miesto ir žirginio sporto šventė kulturosuostas.lt
- ↑ Priekulės seniūnijoje rasti 5 gamtos paveldo objektai ve.lt
- ↑ Priekulės audiogidas. 13. Vingio parkas klaipedosrajonas.lt